Satemizacija: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

17:01, 1 sausio 2021 versija

Satemizacija – dalies kalbų, šiuo atveju − indoeuropiečių, fonetinė ypatybė, kai indoeuropiečių prokalbės minkštieji priebalsiai *ḱ,*ǵ, *ǵʰ yra virtę š, ž. Tolimesnė raida − š, ž > s, z (toks virsmas įvykęs visose slavų kalbose, taip pat prūsų ir kitose paliudytose mirusiose baltų kalbose bei dabartinėje latvių kalboje). Lietuvių kalba, priklausanti rytų baltų grupei, išlaikė senesnį tarimą, t. y. š, ž nevirto s, z. Pavyzdžiai: liet. lašiša, latv. lasis ir prūs. lasaso, rus. lososj; liet. žirnis, latv. zirnis ir prūs. zirnis 'grūdas', rus. zerno 'grūdas'. Manoma, kad satemizacija prasidėjo indoiranėnų kalbų areale, t. y. dabartinio Irano, Afganistano, Pakistano ir indoeuropietiškų Indijos dialektų teritorijoje. Todėl šis lingvistinis terminas ir paimtas iš indoiranėnų (Avestos raštų kalbos) žodžio satəm 'šimtas'.^[1]

Indoeuropiečių kalbos, kurios nepatyrė šio fonetinio virsmo, pagal atitinkamą senovės lotynų kalbos žodį centum (sk. kentum 'šimtas') vadinamos kentuminėmis.

Indoiranėnų kalbose satemizacija sistemiškiausia, slavų kalbose nenuoseklumų nedaug, o baltų kalbose šis virsmas nenuoseklus, yra daug žodžių porų su š − k ir ž − g: šleivoti − kleivoti, šaukti − kaukti, šeima, šeimyna − kiemas, kaimas; žnybti − gnybti, žirklės − latv. dzirkles (latv. dz < g) 'avikirpės žirklės', žentas - gentis, gentainis ir daug kitų. Dėl didelio satemizacijos nenuoseklumo baltų kalbos kartais net vadinamos „kentuminėmis, patyrusiomis satem kalbų įtaką“ arba užimančiomis tarpinę padėtį tarp satem ir centum kalbų.

Apskritai visos gyvosios indoeuropiečių kalbos pagal minkštųjų *ḱ, *ǵ, *ǵʰ priebalsių likimą skirstomos taip: satem kalbų grupei atstovauja indoiranėnų, slavų, baltų ir armėnų kalbos, o centum − germanų, italikų (romanų), keltų bei graikų. Dėl šių priebalsių specifinių virsmų albanų kalboje priskirti ją satem ar centum kalbų grupei − problemiška.^[2]

Išnašos

↑ J.P. Mallory and D.Q. Adams (eds.), The Encyclopedia of Indo-European Culture (1997), p. 461.
↑ Fortson, Benjamin W. (2010). Indo-European Language and Culture: An Introduction. Blackwell Textbooks in Linguistics (2nd ed.). Chichester, U.K.; Malden, MA: Wiley-Blackwell. chpt. 3.2–3.25

Literatūra

Pietro Umberto Dini. Baltų kalbos. – Vilnius, 2000. – ISBN 5-420-01444-0

[D.Q._Adams_1997_p._461-1] J.P. Mallory and D.Q. Adams (eds.), The Encyclopedia of Indo-European Culture (1997), p. 461.

[2] Fortson, Benjamin W. (2010). Indo-European Language and Culture: An Introduction. Blackwell Textbooks in Linguistics (2nd ed.). Chichester, U.K.; Malden, MA: Wiley-Blackwell. chpt. 3.2–3.25

[1]

[2]

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
-{{Šaltiniai|nuo=2020 m. gruodžio|neturi_nuo=2009 m. rugpjūčio}}
 [[Vaizdas:Centum Satem map.png|thumb|360px|Kentuminės (mėlyna) ir sateminės (raudona) kalbos]]
-'''Satemizacija''' – dalies kalbų, šiuo atveju − [[indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių]], [[Fonetika|fonetinė]] ypatybė, kai [[indoeuropiečių prokalbė]]s minkštieji [[priebalsis|priebalsiai]] ''*ḱ,*ǵ, *ǵʰ'' yra virtę ''š, ž''. Tolimesnė raida − ''š, ž > s, z'' (toks virsmas įvykęs visose [[slavų kalbos]]e, taip pat [[prūsų kalba|prūsų]] ir kitose paliudytose mirusiose [[baltų kalbos]]e bei dabartinėje [[latvių kalba|latvių kalboje]]). [[Lietuvių kalba]], priklausanti rytų baltų grupei, išlaikė senesnį tarimą, t. y. ''š, ž'' nevirto ''s, z''. Pavyzdžiai: {{lt|lašiša}}, {{lv|lasis}} ir {{prg|lasaso}}, {{ru|lososj}}; {{lt|žirnis}}, {{lv|zirnis}} ir {{prg|zirnis}} 'grūdas', {{ru|zerno}} 'grūdas'. Manoma, kad satemizacija prasidėjo [[indoiranėnų kalbos|indoiranėnų kalbų]] areale, t. y. dabartinio [[Iranas|Irano]], [[Afganistanas|Afganistano]], [[Pakistanas|Pakistano]] ir indoeuropietiškų [[Indija|Indijos]] dialektų teritorijoje. Todėl šis lingvistinis terminas ir paimtas iš indoiranėnų ([[Avestos kalba|Avestos raštų kalbos]]) žodžio ''satəm'' 'šimtas'.
+'''Satemizacija''' – dalies kalbų, šiuo atveju − [[indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių]], [[Fonetika|fonetinė]] ypatybė, kai [[indoeuropiečių prokalbė]]s minkštieji [[priebalsis|priebalsiai]] ''*ḱ,*ǵ, *ǵʰ'' yra virtę ''š, ž''. Tolimesnė raida − ''š, ž > s, z'' (toks virsmas įvykęs visose [[slavų kalbos]]e, taip pat [[prūsų kalba|prūsų]] ir kitose paliudytose mirusiose [[baltų kalbos]]e bei dabartinėje [[latvių kalba|latvių kalboje]]). [[Lietuvių kalba]], priklausanti rytų baltų grupei, išlaikė senesnį tarimą, t. y. ''š, ž'' nevirto ''s, z''. Pavyzdžiai: {{lt|lašiša}}, {{lv|lasis}} ir {{prg|lasaso}}, {{ru|lososj}}; {{lt|žirnis}}, {{lv|zirnis}} ir {{prg|zirnis}} 'grūdas', {{ru|zerno}} 'grūdas'. Manoma, kad satemizacija prasidėjo [[indoiranėnų kalbos|indoiranėnų kalbų]] areale, t. y. dabartinio [[Iranas|Irano]], [[Afganistanas|Afganistano]], [[Pakistanas|Pakistano]] ir indoeuropietiškų [[Indija|Indijos]] dialektų teritorijoje. Todėl šis lingvistinis terminas ir paimtas iš indoiranėnų ([[Avestos kalba|Avestos raštų kalbos]]) žodžio ''satəm'' 'šimtas'.<ref name="D.Q. Adams 1997 p. 461">J.P. Mallory and D.Q. Adams (eds.), ''The Encyclopedia of Indo-European Culture'' (1997), p. 461.</ref>
 Indoeuropiečių kalbos, kurios nepatyrė šio fonetinio virsmo, pagal atitinkamą senovės [[Lotynų kalba|lotynų kalbos]] žodį ''centum'' (sk. ''kentum'' 'šimtas') vadinamos '''''kentuminėmis'''''.
@@ Eilutė 8: / Eilutė 7: @@
 [[Indoiranėnų kalbos]]e satemizacija sistemiškiausia, slavų kalbose nenuoseklumų nedaug, o baltų kalbose šis virsmas nenuoseklus, yra daug žodžių porų su ''š − k'' ir ''ž − g'': ''šleivoti'' − ''kleivoti'', ''šaukti'' − ''kaukti'', ''šeima'', ''šeimyna'' − ''kiemas'', ''kaimas''; ''žnybti'' − ''gnybti'', ''žirklės'' − {{lv|dzirkles}} ({{Lv|dz}} < ''g'') 'avikirpės žirklės', ''žentas'' - ''gentis'', ''gentainis'' ir daug kitų. Dėl didelio satemizacijos nenuoseklumo baltų kalbos kartais net vadinamos „kentuminėmis, patyrusiomis ''satem'' kalbų įtaką“ arba užimančiomis tarpinę padėtį tarp ''satem'' ir ''centum'' kalbų.
-Apskritai visos gyvosios indoeuropiečių kalbos pagal minkštųjų ''*ḱ, *ǵ, *ǵʰ'' priebalsių likimą skirstomos taip: ''satem'' kalbų grupei atstovauja [[indoiranėnų kalbos|indoiranėnų]], [[slavų kalbos|slavų]], [[baltų kalbos|baltų]] ir [[armėnų kalba|armėnų]] kalbos, o ''centum '' − [[germanų kalbos|germanų]], [[italikų kalbos|italikų]] ([[romanų kalbos|romanų]]), [[keltų kalbos|keltų]] bei [[graikų kalba|graikų]]. Dėl šių priebalsių specifinių virsmų [[albanų kalba|albanų kalboje]] priskirti ją ''satem'' ar ''centum'' kalbų grupei − problemiška.
+Apskritai visos gyvosios indoeuropiečių kalbos pagal minkštųjų ''*ḱ, *ǵ, *ǵʰ'' priebalsių likimą skirstomos taip: ''satem'' kalbų grupei atstovauja [[indoiranėnų kalbos|indoiranėnų]], [[slavų kalbos|slavų]], [[baltų kalbos|baltų]] ir [[armėnų kalba|armėnų]] kalbos, o ''centum '' − [[germanų kalbos|germanų]], [[italikų kalbos|italikų]] ([[romanų kalbos|romanų]]), [[keltų kalbos|keltų]] bei [[graikų kalba|graikų]]. Dėl šių priebalsių specifinių virsmų [[albanų kalba|albanų kalboje]] priskirti ją ''satem'' ar ''centum'' kalbų grupei − problemiška.<ref>Fortson, Benjamin W. (2010). Indo-European Language and Culture: An Introduction. Blackwell Textbooks in Linguistics (2nd ed.). Chichester, U.K.; Malden, MA: Wiley-Blackwell. chpt. 3.2–3.25</ref>
+==Išnašos==
+{{išn}}
 ==Literatūra==
 * [[Pjetras Umbertas Dinis|Pietro Umberto Dini]]. ''Baltų kalbos.'' – Vilnius, 2000. – ISBN 5-420-01444-0