Brastos unija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Taksonomas (aptarimas | indėlis)
S Pusiau automatinis skydelių datavimas
Eilutė 13: Eilutė 13:
[[Kategorija:Katalikų bažnyčia]]
[[Kategorija:Katalikų bažnyčia]]
[[Kategorija:Krikščionybės istorija]]
[[Kategorija:Krikščionybės istorija]]
[[Kategorija:Ukrainos teisės istorija‎]]

11:28, 31 gruodžio 2020 versija

   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Religinė situacija Abiejų Tautų Respublikoje 1573 m.

Bresto unijaLietuvos Brastoje 1596 m. spalio 9 d. bažnytiniame susirinkime (sinode) sudaryta ir Zigmanto Vazos 1596 m. gruodžio 15 d. universalu patvirtinta Abiejų Tautų Respublikos stačiatikių ir katalikų bažnyčių sąjungos sutartis, kuria stačiatikiai pripažįsta popiežiaus valdžią, dogmas ir svarbiausias katalikų bažnyčios apeigas. Stačiatikių bažnyčia išlaikė savo struktūrą ir vidaus organizaciją, hierarchiją, senąsias Rytų bažnyčios apeigas, bažnytinės slavų kalbos vartojimą pamaldose. Į unitų pusę perėjo dauguma Abiejų Tautų Respublikos stačiatikių. Unitų bažnyčia perėmė stačiatikių bažnyčios organizaciją, graikai katalikai tapo pavaldūs Kijevo metropolitui, kuris XVII a. savo rezidenciją perkėlė į Vilnių.

Religinė situacija Abiejų Tautų Respublikoje 1750 m.

Abiejų Tautų Respublikos padalijimai buvo lemtingi unitų Bažnyčiai, kurią carinė Rusija savo užimtose teritorijose naikino: 1795 m. ją likvidavo Ukrainoje, 1839 m. Lietuvoje ir Baltarusijoje, 1875 m. - Lenkijoje. 1839 m. buvusios LDK teritorijoje likviduota unitų Bažnyčia pasitraukė į pogrindį. Tuo metu ji jau buvo tapusi neatskiriama vakarų rusėnų, - ukrainiečių ir baltarusių tautinės savimonės dalimi, o tai garantavo jos gyvavimą ir ateityje.