Debesų kompiuterija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Eilutė 11: Eilutė 11:


Debesų kompiuterijos programos yra naudojamos daugelyje pramonės šakų ir verslo praktikose. Nuo programinės įrangos priklauso kokia gali būti prieiga prie informacijos, kaip ja naudojama ir ja dalijamasi.<ref name:"8">Keith J. Kaplan, MD, Yvonne D. Brooks, Erin A. Mayer. Use of Cloud Computing for Whole Slide Consultation . (2012). Vol:138, No. 2. A034. ISSN 1943-7722 </ref> Galima išskirti tokias siūlomas debesų kompiuterijos tarnybos paslaugas, kurios laikui bėgant yra papildomos, tobulinamos, kad kuo geriau patenkintų kliento
Debesų kompiuterijos programos yra naudojamos daugelyje pramonės šakų ir verslo praktikose. Nuo programinės įrangos priklauso kokia gali būti prieiga prie informacijos, kaip ja naudojama ir ja dalijamasi.<ref name:"8">Keith J. Kaplan, MD, Yvonne D. Brooks, Erin A. Mayer. Use of Cloud Computing for Whole Slide Consultation . (2012). Vol:138, No. 2. A034. ISSN 1943-7722 </ref> Galima išskirti tokias siūlomas debesų kompiuterijos tarnybos paslaugas, kurios laikui bėgant yra papildomos, tobulinamos, kad kuo geriau patenkintų kliento
poreikius. <ref name=":0">Pečeliūnaitė, Angelė (2011)."Debesų kompiuterija: darbas, bendradarbiavimas ir komunikacija. Ar debesis tenkina studentų ir mokslininkų poreikius?" .Informacijos mokslai (55): 119-120. ISSN 1392-0561</ref>
poreikius. <ref name=":1">Pečeliūnaitė, Angelė (2011)."Debesų kompiuterija: darbas, bendradarbiavimas ir komunikacija. Ar debesis tenkina studentų ir mokslininkų poreikius?" .Informacijos mokslai (55): 119-120. ISSN 1392-0561</ref>
* '''SaaS''' (angl. Software as a Service) – programinė įranga kaip paslauga. Klientas užsisako tas programas, kurios reikalingos jo darbui, projektui įgyvendinti. Programos pasiekiamos internetu ir valdomos interneto naršykle. Tai gali būti internete veikiantis biuro programų paketas, inventoriaus valdymo, apskaitos, projektų valdymo programos, verslo valdymo sistemos, el. pašto paslaugos ir kt. Mokama (dalis programų nekainuoja arba siūlomos atvirojo kodo programos) už programos licencijos naudojimą pasirinktam laikotarpiui (angl. pay-as-you-go modelis). Su programomis dirbama naudojant interneto naršyklę (į nuosavą kompiuterį nereikia diegti jokių papildomų programų). Tokių paslaugų teikėjai, pavyzdžiui: Salesforce, [[Google]] [[Gmail]] , Zoho Office, [[Microsoft]] „Live“ ir kt.
* '''SaaS''' (angl. Software as a Service) – programinė įranga kaip paslauga. Klientas užsisako tas programas, kurios reikalingos jo darbui, projektui įgyvendinti. Programos pasiekiamos internetu ir valdomos interneto naršykle. Tai gali būti internete veikiantis biuro programų paketas, inventoriaus valdymo, apskaitos, projektų valdymo programos, verslo valdymo sistemos, el. pašto paslaugos ir kt. Mokama (dalis programų nekainuoja arba siūlomos atvirojo kodo programos) už programos licencijos naudojimą pasirinktam laikotarpiui (angl. pay-as-you-go modelis). Su programomis dirbama naudojant interneto naršyklę (į nuosavą kompiuterį nereikia diegti jokių papildomų programų). Tokių paslaugų teikėjai, pavyzdžiui: Salesforce, [[Google]] [[Gmail]] , Zoho Office, [[Microsoft]] „Live“ ir kt.


* '''IaaS''' (angl. Infrastructure as a Service) – infrastruktūra kaip paslauga. Klientas užsisako virtualius, jam reikalingus kompiuterinius išteklius – tai ir procesoriaus galia, reikiamas atminties kiekis, duomenų saugyklos, OS ir įvairios valdymo, kontrolės ir ryšio programos. [[Verslininkas]] moka už suvartotus sutartu laikotarpiu išteklius. Tokių paslaugų tiekėjai, pavyzdžiui: [[Amazon]] EC2 (Elastic Computer Cloud), [[Amazon]] S3 (Simple Storage Service), Bridge2Cloud (paslaugos Lietuvoje), [[Google]] Apps Engine, C3 (Citrix Cloud Centre) ir kt.
* '''IaaS''' (angl. Infrastructure as a Service) – infrastruktūra kaip paslauga. Klientas užsisako virtualius, jam reikalingus kompiuterinius išteklius – tai ir procesoriaus galia, reikiamas atminties kiekis, duomenų saugyklos, OS ir įvairios valdymo, kontrolės ir ryšio programos. [[Verslininkas]] moka už suvartotus sutartu laikotarpiu išteklius. Tokių paslaugų tiekėjai, pavyzdžiui: [[Amazon]] EC2 (Elastic Computer Cloud), [[Amazon]] S3 (Simple Storage Service), Bridge2Cloud (paslaugos Lietuvoje), [[Google]] Apps Engine, C3 (Citrix Cloud Centre) ir kt.


* '''PaaS''' (angl. Platform as a Service) – platforma kaip paslauga. Siūloma infrastruktūra, kuri turi daugybę aplikacinių komponentų, leidžiančių dirbti su programavimo įrankiais, kurti naujus modulius ar tobulinti esamus. Kitaip tariant, siūlomos paslaugos, leidžiančios kurti naujas debesų kompiuterijai reikalingas, paklausias programas, jas testuoti debesyje ir vėliau pasiūlyti debesų kompiuterijos klientams. PaaS siūlo [[Microsoft]] parengtą paketą (Windows OS .NET, IIS, SQL Server ir kt.) arba atvirojo kodo paketą LAMP (sudaro Linux OS, Apache, MySQL ir PHP). Tokių paslaugų teikėjai, pavyzdžiui: Rollbase, SAP, Red Hat, [[Windows]] Azure ir kt.<ref name:"0"/>
* '''PaaS''' (angl. Platform as a Service) – platforma kaip paslauga. Siūloma infrastruktūra, kuri turi daugybę aplikacinių komponentų, leidžiančių dirbti su programavimo įrankiais, kurti naujus modulius ar tobulinti esamus. Kitaip tariant, siūlomos paslaugos, leidžiančios kurti naujas debesų kompiuterijai reikalingas, paklausias programas, jas testuoti debesyje ir vėliau pasiūlyti debesų kompiuterijos klientams. PaaS siūlo [[Microsoft]] parengtą paketą (Windows OS .NET, IIS, SQL Server ir kt.) arba atvirojo kodo paketą LAMP (sudaro Linux OS, Apache, MySQL ir PHP). Tokių paslaugų teikėjai, pavyzdžiui: Rollbase, SAP, Red Hat, [[Windows]] Azure ir kt.<ref name:"1"/>


== Debesijos modeliai ==
== Debesijos modeliai ==

17:15, 16 gruodžio 2020 versija

Vaizdas:Cloud-Computing services.png
Debesų kompiuterija

Debesų kompiuterija (angl. Cloud computing) – Tai galimybė naudotis kompiuterine ir programine įranga internete ir mokėti tik už tai, kiek teikiama paslauga buvo pasinaudota, nesigilinant, kaip ir iš kur ta paslauga yra teikiama (analogija su komunaliniais mokesčiais buityje už vandenį, elektrą, dujas ir telefoną.[1] Lietuviškoje spaudoje buvo pradėtas vartoti terminas „debesų kompiuterija“, tačiau šiuo metu rekomenduojamas šiam reiškiniui apibūdinti debesijos terminas.[2]

Debesys – tai serveriai (kompiuteriai), nuolat prijungti prie interneto, į kuriuos vartotojai už tam tikrą mokestį (o kartais ir nemokamai) gali įsikelti savo norimas rinkmenas ir vėliau jas atsidaryti ar parsisiųsti iš serverio naudodami bet kurį įrenginį, prijungtą prie interneto (kompiuterį, telefoną, planšetę) suvedę savo prisijungimo duomenis.

Istorija

Debesų kompiuterijos koncepcijos įkūrėjas buvo Johnas McCarthy, kuris 1960-aisiais pasiūlė, kad būsimos debesų kompiuterijos paslaugos ir apmokestinimas būtų atliekamas kaip komunalinės paslaugos.[3] Ankstyviausias debesų kompiuterijos paminėjimas literatūroje buvo „Compaq“ dokumente 1996m. [4] Pirmieji debesų kompiuterijos paslaugas pradėjo tiekti Google ir Amazon firmos, kurių analitikai debesų kompiuteriją apibrėžia kaip kreiptį į virtualius IT išteklius, esant jų paklausai (angl. on-demand).[5] Modernų debesies atsiradimą pradėjo „Amazon Web Services“ (AWS), 2002 m. paleidusi savo viešąjį debesį. AWS „Elastic Compute Cloud“ (EC2) plačiajai visuomenei buvo prieinama nuo 2006 m. 2010 m. „Microsoft“ įžengė į rinką ir paleido „Azure“.[6]

Debesų kompiuterijos siūlomos paslaugos

Debesų kompiuterijos programos yra naudojamos daugelyje pramonės šakų ir verslo praktikose. Nuo programinės įrangos priklauso kokia gali būti prieiga prie informacijos, kaip ja naudojama ir ja dalijamasi.[7] Galima išskirti tokias siūlomas debesų kompiuterijos tarnybos paslaugas, kurios laikui bėgant yra papildomos, tobulinamos, kad kuo geriau patenkintų kliento poreikius. [8]

  • SaaS (angl. Software as a Service) – programinė įranga kaip paslauga. Klientas užsisako tas programas, kurios reikalingos jo darbui, projektui įgyvendinti. Programos pasiekiamos internetu ir valdomos interneto naršykle. Tai gali būti internete veikiantis biuro programų paketas, inventoriaus valdymo, apskaitos, projektų valdymo programos, verslo valdymo sistemos, el. pašto paslaugos ir kt. Mokama (dalis programų nekainuoja arba siūlomos atvirojo kodo programos) už programos licencijos naudojimą pasirinktam laikotarpiui (angl. pay-as-you-go modelis). Su programomis dirbama naudojant interneto naršyklę (į nuosavą kompiuterį nereikia diegti jokių papildomų programų). Tokių paslaugų teikėjai, pavyzdžiui: Salesforce, Google Gmail , Zoho Office, Microsoft „Live“ ir kt.
  • IaaS (angl. Infrastructure as a Service) – infrastruktūra kaip paslauga. Klientas užsisako virtualius, jam reikalingus kompiuterinius išteklius – tai ir procesoriaus galia, reikiamas atminties kiekis, duomenų saugyklos, OS ir įvairios valdymo, kontrolės ir ryšio programos. Verslininkas moka už suvartotus sutartu laikotarpiu išteklius. Tokių paslaugų tiekėjai, pavyzdžiui: Amazon EC2 (Elastic Computer Cloud), Amazon S3 (Simple Storage Service), Bridge2Cloud (paslaugos Lietuvoje), Google Apps Engine, C3 (Citrix Cloud Centre) ir kt.
  • PaaS (angl. Platform as a Service) – platforma kaip paslauga. Siūloma infrastruktūra, kuri turi daugybę aplikacinių komponentų, leidžiančių dirbti su programavimo įrankiais, kurti naujus modulius ar tobulinti esamus. Kitaip tariant, siūlomos paslaugos, leidžiančios kurti naujas debesų kompiuterijai reikalingas, paklausias programas, jas testuoti debesyje ir vėliau pasiūlyti debesų kompiuterijos klientams. PaaS siūlo Microsoft parengtą paketą (Windows OS .NET, IIS, SQL Server ir kt.) arba atvirojo kodo paketą LAMP (sudaro Linux OS, Apache, MySQL ir PHP). Tokių paslaugų teikėjai, pavyzdžiui: Rollbase, SAP, Red Hat, Windows Azure ir kt.Citavimo klaida: Atidarymo žymė <ref> yra neteisinga arba jos pavadinimas blogas

Debesijos modeliai

Debesijos modelius nulemia jungimosi prie „debesies“ saugumo lygis. Jei debesija yra vieša, jos paslaugomis galima naudotis nemokamai, tačiau dažniausiai jungiantis prie jos būtina registracija. Jungiantis prie bendruomenių ar privačių debesijų, taikomas saugus VPN jungimosi protokolas (angl. Virtual Private Network – VPN), kuriuo gali naudotis tik tų „debesų“ paslaugų vartotojai. Debesijos modeliai:[9]

  • Vieša debesija (angl. Public Cloud) – teikiamos paslaugos prieinamos viešai.
  • Bendruomenės debesija (angl. Community Cloud) – paslaugos prieinamos tam tikros bendruomenės nariams, pvz., mokslininkams.
  • Privati debesija (angl. Privat Cloud) – paslaugos teikiamos įstaigos vidiniame tinkle.
  • Mišri debesija (angl. Hybrid Cloud) – jungia viešą ir privačią debesiją, t. y. iš privačios debesijos galima jungtis prie viešos.[10]

Debesijos technologijų pliusai

Debesų technologijos pasižymi dideliu išteklių perskirstymo efektyvumu ir greičiu (paslaugos lankstumas), o tai reiškia, kad piko valandomis klientas gali užsisakyti daugiau atminties, didesnės procesoriaus galios, kad būtų išvengta duomenų perdavimo ribojimo. Nesant tokio poreikio, per labai trumpą laiką (sąlygų lankstumas; angl. terms flexibility) naudojamą galią galima sumažinti. Tai leidžia taupyti kliento lėšas – mokama tik už tuos išteklius, kurie naudojami.[11] Debesijos technologijos patrauklios dėl daugelio priežasčių:

  • Paslaugos neribojamos laiko atžvilgiu. Jungiamasi iš bet kurios pasaulio vietos, kur tik yra internetas.
  • Jungiamasi su bet kokiu įrenginiu, palaikančiu internetą.
  • Užtikrinama duomenų apsauga „debesyje“, saugi prieiga; papildomai daromos atsarginės duomenų ir pačios sistemos kopijos, jos saugomos skirtinguose serveriuose.
  • Sudaromos sąlygos dinamiškai keisti paslaugų paketo apimtį pagal poreikius – daugiau ar mažiau virtualių mašinų, daugiau ar mažiau vietos duomenims.
  • Už paslaugą mokama tiek, kiek ja naudojamasi. [12]

Debesies panaudojimas įmonėse

Debesis tapo daugelio organizacijų darbo įrankiu, leidžiančiu dirbti lanksčiau, produktyviau bei mažiau investuojant ir išleidžiant. Kaip įmonės gali naudoti debesį:

  • Mobilioji darbo vieta. Debesis suteikia bet kuriai įmonei įrankių, reikalingų norint leisti darbuotojams dirbti iš bet kurios vietos. Taip yra todėl, kad el. laiškus ir visus svarbius dokumentus galima nusiųsti ir įrašyti į debesį, kad darbą iš tikrųjų būtų galima atlikti debesyje. Rinkmenų bendrinimas yra dar viena didžiulė priežastis, kodėl debesis leidžia naudotis mobiliąja darbo vieta. Kai jūsų organizacija naudoja nuomojamų išteklių debesies aplinką, ji turi vietą nusiųsti dideliems ar slaptoms rinkmenoms, kurių nepageidaujate siųsti el paštu. Kai kurie debesies saugyklos teikėjai taip pat leidžia lengvai redaguoti dokumentus kaip grupę, naudojantis žinomais įrankiais.
  • El. paštas. Puikus dalykas naudojant debesį savo el. paštui laikyti yra tas, kad galite pasiekti jį iš bet kurios vietos. Tai ypač svarbu, jei jūsų darbuotojai keliauja arba iš viso dirba iš namų. Šiandienos verslo pasaulyje el. paštas laikomas būtina programa vykdant veiklą, todėl jis turi būti patikimas. Kai naudojate debesį (užuot laikę savo „Exchange“ serverį), nebereikia jaudintis dėl serverio darbinės būsenos ir el. pašto talpos.
  • Rinkmenų atsarginės kopijos. Labai svarbu, kad organizacijos saugotų savo rinkmenų atsargines kopijas, ypač todėl, kad niekada nežinote, kurie dokumentai, el. laiškai ir pan. pasirodys esantys vertingi. Senose atsarginių kopijų kūrimo sistemose buvo naudojami fiziniai diskai ar juostos, kuriuos, užpildžius, reikėdavo išsiųsti į saugyklą. Naudojantis internetine debesies saugykla, galima patikimai, lengvai ir patogiai kurti atsargines rinkmenų kopijas. Tai ypač naudinga, kai persikeliate į kitą biurą ar keičiate įrangą, ir tai tikrai padeda apsaugoti informaciją nuo gamtinių ar žmogaus sukeltų nelaimių, pvz., potvynių ar gaisro.
  • Svetainės išteklių nuoma ir el. prekyba. Šiandienos sparčiu tempu gyvenančioje visuomenėje niekas nenori laukti, kol bus įkelta lėtai veikianti svetainė. Kai nuomojate svetainės ir internetinės parduotuvės išteklius debesyje, prastovos laikas smarkiai sumažėja, o dažnai net neegzistuoja. Be to, debesis yra keičiamo dydžio, ypač jei turite patikimą įmonės debesies saugyklos teikėją, valdantį jūsų tarnybas. Tai reiškia, kad galite lengvai panaudoti papildomus išteklius numatomu didelio srauto laiku, pvz., švenčių ar didžiojo pardavimo metu.
  • Tikrinimas ir kūrimas. Kai jūsų IT komandai reikalinga naujos produktų linijos ar programos kokybės vertinimo aplinka, sutaupykite pinigų ir pastangų naudodami debesį. Čia jūsų komanda gali patikrinti įkėlimo laiką ir paleisti modeliavimą, kad pamatytų, kaip programa veiktų realiuoju laiku, faktiškai nepaleidžiant programos ar nepalaikant atskiros kokybės vertinimo aplinkos.
  • Verslo programos. Debesis leidžia teikti komerciniais pagrindais jūsų mėgstamas verslo programas, suteikiant darbuotojams galimybę dirbti bet kur ir bet kada. Svarstydami, kurį debesies saugyklos teikėją rinktis, rinkitės tą, kuris gali teikti komerciniais pagrindais gausybę verslo programų – ryšių su klientais valdymo, logistikos ir planavimo, analizės ir pan.[13]

Šaltiniai

  1. ↑ Pečeliūnaitė, Angelė (2011)."Debesų kompiuterija: darbas, bendradarbiavimas ir komunikacija. Ar debesis tenkina studentų ir mokslininkų poreikius?" .Informacijos mokslai (55): 117-118. ISSN 1392-0561
  2. ↑ Pečeliūnaitė, Angelė (2014). "Debesijos technologijos bibliotekoje". Bibliotheca Lituana III: 95. ISSN 2424-3477
  3. ↑ V. V. Arutyunov. Cloud Computing: Its History of Development, Modern State, and Future Considerations. (2012) Vol. 39, No. 3, pp. 173–178. ISSN 0147-6882
  4. ↑ Blesson Varghese. A History of the Cloud. (2019). Volume 61, Issue 2. 46–48. ISSN 1746-5710
  5. ↑ Management Theory and Studies for Rural Business and Infrastructure Development (2015.30).Vol. 37. No. 2: 331–344. ISSN 1822-6760
  6. ↑ Blesson Varghese. A History of the Cloud. (2019). Volume 61, Issue 2.46–48. ISSN 1746-5710
  7. ↑ Keith J. Kaplan, MD, Yvonne D. Brooks, Erin A. Mayer. Use of Cloud Computing for Whole Slide Consultation . (2012). Vol:138, No. 2. A034. ISSN 1943-7722
  8. ↑ Pečeliūnaitė, Angelė (2011)."Debesų kompiuterija: darbas, bendradarbiavimas ir komunikacija. Ar debesis tenkina studentų ir mokslininkų poreikius?" .Informacijos mokslai (55): 119-120. ISSN 1392-0561
  9. ↑ Pečeliūnaitė, Angelė (2014). "Debesijos technologijos bibliotekoje". Bibliotheca Lituana III: 95. ISSN 2424-3477
  10. ↑ Pečeliūnaitė, Angelė (2014). "Debesijos technologijos bibliotekoje". Bibliotheca Lituana III: 95. ISSN 2424-3477
  11. ↑ Pečeliūnaitė, Angelė (2011)."Debesų kompiuterija: darbas, bendradarbiavimas ir komunikacija. Ar debesis tenkina studentų ir mokslininkų poreikius?" .Informacijos mokslai (55): 99. ISSN 1392-0561
  12. ↑ Pečeliūnaitė, Angelė (2014). "Debesijos technologijos bibliotekoje". Bibliotheca Lituana III: 96-97. ISSN 2424-3477
  13. ↑ Microsoft 365 Team (2019),6 idealios užduotys debesiui: debesies saugykla ir ne tik. [1]
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Debesų_kompiuterija&oldid=6034973"