Kolyma

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Šis straipsnis yra apie upę. Apie trėmimo vietą žiūrėkite: Kolyma (regionas)

Kolyma
Kolyma ties Debinu
Ilgis	2513 km
Baseino plotas	643 000 km²
Vidutinis debitas	3900 m³/s
Ištakos	Magadano sr.
Žiotys	Rytų Sibiro jūra
Šalys	Rusija (Magadano sr., Jakutija)

Kolyma (rus. Колыма, jak. Халыма) – upė Rusijoje, šiaurės rytų Sibire, Magadano srityje ir Jakutijoje. Susidaro susiliejus Ajan Jurio ir Kulu upėms, prasidedančioms Ochotsko-Kolymos kalnyne. Pradžioje teka kalnuotomis vietovėmis, daugiausia į rytus ir šiaurės rytus, slenkstėta ir uolėta vaga. Vėliau pasuka šiaurės link platesniu slėniu, o už Zyriankos teka Kolymos žemuma. Netoli Ambarčiko trimis šakomis įteka į Rytų Sibiro jūros Kolymos įlanką; sudaro deltą (plotas 3000 km²).

Svarbiausi intakai:

• kairieji – Taskanas, Jasačnaja, Ožogina;
• dešinieji – Bujunda, Sugojus, Korkodonas, Omolonas, Aniujis.

Nuo gegužės vidurio iki rugsėjo patvinsta. Per metus nuneša 5,5 mln. m³ vandens. Ledai laikosi nuo rugsėjo pabaigos – spalio, iki gegužės pabaigos – birželio pradžios. Laivyba nuo Bachapčio upės žiočių, o reguliariai laivuojama nuo Ust-Srednekano. Aukštupyje patvenkta Kolymos užtvanka, statoma Ust-Srednekano užtvanka. Žvejyba. Svarbiausios pakrančių gyvenvietės: Sinegorjė (Kolymos HE gyvenvietė), Debinas, Ust-Srednekanas, Seimčanas, Zyrianka, Srednekolymskas, Čerskis. Kolymos baseine išgaunamas auksas.

Sovietmečiu prie Kolymos buvo įkurta daug Gulago lagerių (žr. Kolyma (regionas)).

Kolymos upės baseinas