Žasliai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

VizualusVikitekstas

Inline

17:36, 11 gruodžio 2020 versija

Kitos reikšmės – Žasliai (reikšmės).

Žasliai

54°51′50″š. pl. 24°35′20″r. ilg. / 54.864°š. pl. 24.589°r. ilg.

Apskritis

Kauno apskritis

Savivaldybė

Kaišiadorių rajono savivaldybė

Seniūnija

Žaslių seniūnija

Gyventojų

644

Vikiteka

Žasliai

Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė) 1
Vardininkas:	Žãsliai
Kilmininkas:	Žãslių
Naudininkas:	Žãsliams
Galininkas:	Žasliùs
Įnagininkas:	Žãsliais
Vietininkas:	Žãsliuose

Istoriniai pavadinimai

* lenk. Żośle, Zoszle, rus. Жосли^[1], rus. Жосле^[2]

Žasliai – miestelis Kaišiadorių rajono rytuose. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.

Stovi Žaslių Šv. Jurgio bažnyčia (pastatyta 1902 m.), veikia Žaslių pagrindinė mokykla, biblioteka (nuo 1937 m.), paštas (LT-56060).

Geografija

Miestelis įsikūręs prie kelių:

1809 Kaišiadorys–Žasliai
4717 Vievis–Kazokiškės–Paparčiai–Žasliai
143 Jonava–Žasliai–Kloniniai Mijaugonys .

Jį supa ežerai: pietuose telkšo Žaslių ežeras (iš kurio išteka Žasla), rytuose – Liminas, šiaurės rytuose – Statkūniškės ežeras. Prie Žaslių ežero augo šimtametė Žaslių guoba (nupjauta 2010 m.), stūkso Žaslių piliakalnis, Bažnyčios slėnyje vyksta bendruomenės šventės. Šiauriniame miestelio pakraštyje stūkso mitologinis Žaslių akmuo su iškaltu daugialypiu kryžiumi.

Aplinkinės gyvenvietės

Stabintiškės – 5 km

GUDIENA – 7 km
KAIŠIADORYS – 9 km

Paparčiai – 10 km

ŽASLIŲ GS – 5 km

Istorija

Pirmą kartą istoriniuose dokumentuose Žasliai paminėti 1457 m. vasario 28 d. Vytauto Didžiojo laikais jie priklausė Jauniui Valimantaičiui, vėliau – didikams Goštautams. 1522 m. Žasliai jau minimi kaip miestas. XVI a. miestelis atiteko Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Augustui, kuris užrašė jį savo žmonai Barborai Radvilaitei. Kaip valstybinį dvarą Žaslius valdė seniūnai, tarp kurių XVIII a. išsiskyrė Joachimas Chreptavičius. 1613 metų LDK žemėlapyje, išleistame Radvilos Našlaitėlio Amsterdame, Žasliai pažymėti kaip miestelis. 1777 m. minima veikusi parapinė mokykla, joje mokėsi 6 bajorų ir 8 valstiečių vaikai. 1792 m. sausio 12 d. Lietuvos-Lenkijos valdovas Stanislovas Augustas žasliečiams suteikė Magdeburgo teises ir herbą. Herbo mėlyname fone pavaizduotas auksinis kviečių pėdas, virš jo du Genijai laiko laurų vainiką su lotynišku įrašu: „EX MANCIPIO LIBERTAS“ („Iš nuosavybės – laisvė“). Jau gegužės 25 d. buvo išrinktas Žaslių burmistras, magistrato nariai ir du teisėjai. Deja, po poros metų Lietuvą prijungus prie carinės Rusijos ši privilegija neteko galios.

Žasliai minimi Lietuvos metraštyje užrašytoje legendoje apie lietuvių kilmę iš romėnų. Mirus kunigaikščio Kukovaičio, kilusio iš Palemono giminės, motinai Pajautai, sūnus sukūręs stabą jai atminti ir pastatęs prie Žaslių ežero. Žmonės Pajautą laikę deive ir stabą garbino. Stabus sunykus, vietą ir vėliau žmonės garbinę.

Dar XVIII a. pabaigoje visi pastatai miestelyje buvo mediniai. Pagrindinės gatvės – Vilniaus, Kauno ir Kėdainių. Iš įmonių išsiskyrė malūnas ir spirito varykla, kuri stovėjo prie dvaro. Pirmojo visuotinio gyventojų surašymo 1795 m. duomenimis, Žasliuose buvo 376 gyventojai: dvidešimt septyniuose valstybinių valstiečių krikščionių kiemuose – 158, penkiuose klebonijos kiemuose – 27, trijuose bajorų kiemuose – 23, dvidešimt septyniuose žydų – 131, taip pat miestelyje gyveno 16 čigonų.

Žydai Žasliuose gyveno jau XVI a. viduryje. 1897 m. Žasliuose gyveno jau 1955 žmonės, iš kurių net 1325 – žydai. Žydai buvo įtakinga žasliečių dalis – turėjo 3 maldos namus, savo pradinę mokyklą, biblioteką, banko skyrių, gaisrininkų grupę, keletą organizacijų. 1941 m. nacių vykdytas genocidas sunaikino žydų bendruomenę ir jų turtingą kultūrinį palikimą.

1913 m. pavasarį surengtas pirmas lietuviškas vaidinimas Žasliuose. 1914 veikė arbatinė, kurioje buvo galima paskaityti lietuviškų laikraščių ir knygelių.

1919 m. balandžio 2-8 d. vyko Žaslių kautynės tarp Lietuvos ir Sovietų Rusijos karinių pajėgų. Kautynėse dalyvavo 1400 Lietuvos karių, jiems komandavo karininkai Stasys Nastopka, Kazys Škirpa, Jurgis Butkus.

Sovietų okupantai 1941, 1948, 1949 ištrėmė 27 Žaslių gyventojus. Po II pasaulinio karo Žaslių apylinkėse veikė Didžiosios Kovos apygardos Lietuvos partizanai.

1947 m. miestelyje buvo 1440 gyventojų, 1959 m. – 861, 1970 m. – 753. 2003 m. 310 miestelio sodybų gyveno 825 žmonės, o visoje Žaslių seniūnijoje, kuriai be miestelio priklauso dar 61 kaimas, buvo 2840 gyventojų. Bendras seniūnijos plotas – 10 900 ha.

1972 m. Žasliuose ir jų apylinkėse buvo statomas gerai žinomas režisieriaus Balio Bratkausko filmas „Tadas Blinda“. Taip pat miestelyje buvo kuriamas filmas „Čia mūsų namai“. 1975 m. į pietus nuo miestelio esančioje Žaslių geležinkelio stotyje įvyko didžiausia geležinkelio katastrofa Lietuvos istorijoje (žuvo 20 žmonių).

1992 m. patvirtintas naujasis Žaslių herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1861–1919 m.	Žaslių valsčiaus centras	?
1919–1946 m.		Trakų apskritis
1946–1950 m.		Kaišiadorių apskritis
1950–1995 m.	Žaslių apylinkės centras	Kaišiadorių rajonas
1995–	Žaslių seniūnijos centras	Kaišiadorių rajono savivaldybė

Pavadinimo kilmė

Miestelio vardas tikrai hidroniminės kilmės, tačiau nėra visiškai aišku, ar nuo Žaslos upelio, ar nuo Žaslių ežero (kuris anksčiau vadinosi tiesiog Žasliai). XX a. tarpukariu vartota forma Žąsliai.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1865 m. ir 2011 m.

1865 m.*^[2]

1894 m.*^[1]

1905 m.^[3]

1923 m.^sur.

1959 m.^sur.

1970 m.^sur.^[4]

1979 m.^sur.

1 047

3 029

1 647

1 707

854

753

646

1983 m.^[5]

1987 m.^[6]

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

2003 m.

2011 m.^sur.

-

743

749

801

818

825

644

-

* pagal enciklopedijos išleidimo metus.

Žymūs žmonės

Iškiliausias Žaslių seniūnijoje gimęs žmogus – kardinolas Vincentas Sladkevičius (1920–2000). Iš Žaslių kilo bei miestelyje gyveno daug žymių menininkų, mokslininkų, sportininkų, tyrinėtojų, visuomenės veikėjų – tai Leopold Godowski, B. Halperis, B. Mastauskas, A. ir V. Saunoriai, Č. Tveraga, E. Drėgva, architektas Edmundas Arbas-Arbačiauskas, V. Raudeliūnas, dailininkas Pranas Gudynas (1919–1979), Benediktas Kazlauskas, aktorius Vidas Petkevičius, R. Melnikienė, G. Mataitis, A.Aliulis, S. Liutkevičius, A. Vareikis, A.Jakštas, A.Mataitis.

Žasliuose gyveno daug žymių, garbingų^{[reikalingas šaltinis]} žmonių. Tai kunigai A. Burba, K. Kibelis, M. Cijūnaitis, J. Stakauskas, H. Surginevičius, Č. Kavaliauskas, Adomas Abramovičius.

Šaltiniai

↑ ^1,0 ^1,1 Жосли. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 12 (23) : Жилы — Земпах. С.-Петербургъ, 1894., 36 psl. (rus.)
↑ ^2,0 ^2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 234 psl.
↑ Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
↑ Žasliai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 874 psl.
↑ Žasliai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 474 psl.
↑ Žasliai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 638

Žasliai. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 500 psl.

Nuorodos

Żośle Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografiniame žodyne, Tom XIV, psl. 836 (lenk.)
Bendruomenės svetainė
Kaišiadorių enciklopedija
Trumpai apie Žaslius
Žasliai
Žaslių kautynės

[ESBE-1] 1,0 ^1,1 Жосли. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 12 (23) : Жилы — Земпах. С.-Петербургъ, 1894., 36 psl. (rus.)

[GSSRI-2] 2,0 ^2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 234 psl.

[3] Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.

[MLTE-4] Žasliai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 874 psl.

[LTE-5] Žasliai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 474 psl.

[TLE-6] Žasliai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 638

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

@@ Eilutė 44: / Eilutė 44: @@
 [[Vaizdas:Zasliu paminklas.JPG|left|thumb|180px|Paminklas miestelio 555 -osioms metinėms, atidengtas 2012 m. Skulptorius Vidmantas Gylikis]]
-Pirmą kartą istoriniuose dokumentuose Žasliai paminėti [[1457]] m. [[vasario 28]] d. Vytauto Didžiojo laikais jie priklausė [[Jaunius Valimantaitis|Jauniui Valimantaičiui]], vėliau – didikams [[Goštautai|Goštautams]]. [[1522]] m. Žasliai jau minimi kaip miestas. [[XVI a.]] miestelis atiteko Lietuvos didžiajam kunigaikščiui [[Žygimantas Augustas|Žygimantui Augustui]], kuris užrašė jį savo žmonai [[Barbora Radvilaitė|Barborai Radvilaitei]]. Kaip valstybinį [[Žaslių dvaras|dvarą Žaslius]] valdė seniūnai, tarp kurių [[XVIII a.]] išsiskyrė Joachimas Chreptavičius. 1777 m. minima veikusi parapinė mokykla, joje mokėsi 6 bajorų ir 8 valstiečių vaikai. [[1792]] m. [[sausio 12]] d. Lietuvos-Lenkijos valdovas [[Stanislovas Augustas]] žasliečiams suteikė Magdeburgo teises ir herbą. Herbo mėlyname fone pavaizduotas auksinis kviečių pėdas, virš jo du Genijai laiko laurų vainiką su lotynišku įrašu: „EX MANCIPIO LIBERTAS“ („Iš nuosavybės – laisvė“). Jau [[gegužės 25]] d. buvo išrinktas Žaslių burmistras, magistrato nariai ir du teisėjai. Deja, po poros metų Lietuvą prijungus prie carinės Rusijos ši privilegija neteko galios.
+Pirmą kartą istoriniuose dokumentuose Žasliai paminėti [[1457]] m. [[vasario 28]] d. Vytauto Didžiojo laikais jie priklausė [[Jaunius Valimantaitis|Jauniui Valimantaičiui]], vėliau – didikams [[Goštautai|Goštautams]]. [[1522]] m. Žasliai jau minimi kaip miestas. [[XVI a.]] miestelis atiteko Lietuvos didžiajam kunigaikščiui [[Žygimantas Augustas|Žygimantui Augustui]], kuris užrašė jį savo žmonai [[Barbora Radvilaitė|Barborai Radvilaitei]]. Kaip valstybinį [[Žaslių dvaras|dvarą Žaslius]] valdė seniūnai, tarp kurių [[XVIII a.]] išsiskyrė Joachimas Chreptavičius. 1613 metų LDK žemėlapyje, išleistame [[Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis|Radvilos Našlaitėlio]] Amsterdame, Žasliai pažymėti kaip miestelis. 1777 m. minima veikusi parapinė mokykla, joje mokėsi 6 bajorų ir 8 valstiečių vaikai. [[1792]] m. [[sausio 12]] d. Lietuvos-Lenkijos valdovas [[Stanislovas Augustas]] žasliečiams suteikė Magdeburgo teises ir herbą. Herbo mėlyname fone pavaizduotas auksinis kviečių pėdas, virš jo du Genijai laiko laurų vainiką su lotynišku įrašu: „EX MANCIPIO LIBERTAS“ („Iš nuosavybės – laisvė“). Jau [[gegužės 25]] d. buvo išrinktas Žaslių burmistras, magistrato nariai ir du teisėjai. Deja, po poros metų Lietuvą prijungus prie carinės Rusijos ši privilegija neteko galios.
 Žasliai minimi Lietuvos metraštyje užrašytoje legendoje apie lietuvių kilmę iš romėnų. Mirus kunigaikščio [[Kukovaitis|Kukovaičio]], kilusio iš [[Palemonas (legendinis asmuo)|Palemono]] giminės, motinai [[Pajauta|Pajautai]], sūnus sukūręs stabą jai atminti ir pastatęs prie Žaslių ežero. Žmonės Pajautą laikę deive ir stabą garbino. Stabus sunykus, vietą ir vėliau žmonės garbinę.