Askaridės: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Taksonomas (aptarimas | indėlis)
S Pusiau automatinis skydelių datavimas
Taksonomas (aptarimas | indėlis)
S Pusiau automatinis mokslinių pavadinimų tvarkymas biologijos straipsniuose
Eilutė 10: Eilutė 10:
{{Taxobox_end_placement}}
{{Taxobox_end_placement}}
{{Taxobox_pabaiga}}
{{Taxobox_pabaiga}}
'''Askaridės''' ({{la|Ascaris}}, {{de|Spulwürmer}}) – parazitinių [[apvaliosios kirmėlės|apvaliųjų kirmėlių]] gentis. Jai priklauso [[žmoginė askaridė]] (''Ascaris lumbricoides'') ir [[kiaulinė askaridė]] (''Ascaris suum''). Žmoginė askaridė - dažniausia pasaulyje žmonių parazitinė kirmėlė. Sunkiausios infekcijos dažniausios tarp mokyklinio amžiaus vaikų.
'''Askaridės''' (''Ascaris'') – parazitinių [[apvaliosios kirmėlės|apvaliųjų kirmėlių]] gentis. Jai priklauso [[žmoginė askaridė]] (''Ascaris lumbricoides'') ir [[kiaulinė askaridė]] (''Ascaris suum''). Žmoginė askaridė - dažniausia pasaulyje žmonių parazitinė kirmėlė. Sunkiausios infekcijos dažniausios tarp mokyklinio amžiaus vaikų.


== Gyvenimo ciklas ==
== Gyvenimo ciklas ==

13:51, 8 gruodžio 2020 versija

   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Ascaris
Žmoginė askaridė (Ascaris lumbricoides)
Žmoginė askaridė (Ascaris lumbricoides)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Apvaliosios kirmėlės
( Nematoda)
Klasė: Secernentea
( Secernentea)
Būrys: Ascaridida
( Ascaridida)
Gentis: Askaridė
( Ascaris)

Askaridės (Ascaris) – parazitinių apvaliųjų kirmėlių gentis. Jai priklauso žmoginė askaridė (Ascaris lumbricoides) ir kiaulinė askaridė (Ascaris suum). Žmoginė askaridė - dažniausia pasaulyje žmonių parazitinė kirmėlė. Sunkiausios infekcijos dažniausios tarp mokyklinio amžiaus vaikų.

Gyvenimo ciklas

Askaridės gyvena plonosiose žarnose. Patelė per dieną gali padėti iki 200000 kiaušinėlių, tačiau, jei kirmėlių labai daug, kiaušinėlių gaminama mažiau. Kiaušinėliams patekus į aplinką, maždaug per dešimt dienų (priklausomai nuo sąlygų) juose išsivysto lervos. Tai dažniausiai vyksta dirvožemyje.

Užsikrečiama atsitiktinai prarijus subrendusius kiaušinėlius, jiems patekus į maistą ar ant rankų. Manoma, kad askaridėmis yra užsikrėtę 1,2 milijardo žmonių. Lervos išsirita skrandyje, prasiskverbia į kraujagysles ir krauju keliauja į plaučius. Čia lervos prasiskverbia į alveoles, atkosėjamos ir praryjamos. Didelis lervų kiekis gali sukelti parazitinę pneumoniją. Lervos vėl patenka į žarnyną ir vystosi į suaugėlius. Suaugusi patelė gali pasiekti 40 cm ilgį ir sverti 9 gramus. Patinai perpus lengvesni ir užauga iki 30 cm ilgio. Didelis parazitų kiekis gali užkimšti žarnas, be to, gali patekti į tulžies ir kasos latakus ir užkimšti juos.