Vidaus degimo variklis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Taksonomas (aptarimas | indėlis)
S Pusiau automatinis straipsnių be šaltinių žymėjimas
Taksonomas (aptarimas | indėlis)
S Pusiau automatinis tvarkymo skydelių datavimas
Eilutė 1: Eilutė 1:
{{Šaltiniai|nuo=2020 m. lapkričio}}
{{Šaltiniai|nuo=2020 m. lapkričio|neturi_nuo=2006 m. rugsėjo}}

'''Vidaus degimo variklis''' – energijos rūšies keitimo įtaisas, [[variklis]], uždaroje degimo kameroje atpalaiduojamą termocheminę [[kuras|kuro]] mišinio sprogimo [[cheminė reakcija|reakcijos]] [[energija|energiją]] verčiantis į [[mechanika|mechaninę]] – [[sukimo momentas|sukimo momentą]].
'''Vidaus degimo variklis''' – energijos rūšies keitimo įtaisas, [[variklis]], uždaroje degimo kameroje atpalaiduojamą termocheminę [[kuras|kuro]] mišinio sprogimo [[cheminė reakcija|reakcijos]] [[energija|energiją]] verčiantis į [[mechanika|mechaninę]] – [[sukimo momentas|sukimo momentą]].



15:19, 6 gruodžio 2020 versija

   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Vidaus degimo variklis – energijos rūšies keitimo įtaisas, variklis, uždaroje degimo kameroje atpalaiduojamą termocheminę kuro mišinio sprogimo reakcijos energiją verčiantis į mechaninęsukimo momentą.

Keturtakčio vidaus degimo variklio veikimo schema

Vidaus degimo variklio keturi taktai
1. Įsiurbimas, 2. Suspaudimas, 3. Darbo eiga, 4. Išmetimas

Dažniausiai vidaus degimo varikliai yra keturtakčiai.

Pirmasis taktas – įsiurbimas. Sukantis velenui, stūmoklis iš viršutinio kraštutinio taško slenka žemyn, dujos cilindre praretėja, atsidaro įsiurbimo vožtuvas ir pro jį į cilindrą patenka degusis kuro ir oro mišinys. Kai stūmoklis pasiekia kraštutinį tašką, įsiurbimo vožtuvas užsidaro.

Antrasis taktas – suspaudimas. Toliau sukdamasis alkūninis velenas ima kelti stūmoklį į viršų, ir šis spaudžia degųjį mišinį. Abu vožtuvai yra uždaryti. Kai stūmoklis vėl pasiekia kraštutinį viršutinį tašką, degusis mišinys užsidega (nuo žvakės kibirkšties benzininiuose varikliuose, nuo spaudžiamų dujų įkaitimo dyzeliniuose varikliuose).

Trečiasis taktas – darbas (degimas). Mišinys uždegamas arba užsidega nuo didelio slėgio, galiausiai sudega. Degant labai padidėja susidariusių dujų slėgis. Jos spaudžia stūmoklį, ir dėl to jis slenka žemyn – atlieka darbą. Leisdamasis stūmoklis priverčia judėti švaistiklį, o šis – alkūninį veleną. Šio takto metu abu vožtuvai yra uždaryti.

Ketvirtasis taktas – išmetimas. Stūmoklis nusileidžia iki apatinio kraštutinio taško, atsidaro išmetimo vožtuvas ir pro jį deginiai išmetami iš cilindro lauk, o stūmoklis kyla į viršų. Baigiantis šiam taktui, išmetimo vožtuvas užsidaro.

Vidaus degimo variklio užvedimas

Alkūninis velenas iš pradžių pasukamas starteriu ar rankena. Toliau velenas sukasi iš inercijos. Tris taktus judina stūmoklį, ketvirto takto metu stūmoklis perduoda energiją alkūniniam velenui.

Pagrindinės dalys

Varikliai