Menandras: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Pusiau automatinis straipsnių be šaltinių žymėjimas |
S Pusiau automatinis tvarkymo skydelių datavimas |
||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
{{Šaltiniai|nuo=2020 m. lapkričio}} |
{{Šaltiniai|nuo=2020 m. lapkričio|neturi_nuo=2008 m. birželio}} |
||
[[Vaizdas:Menander Chiaramonti Inv1453.jpg|miniatiūra|Menandras]] |
[[Vaizdas:Menander Chiaramonti Inv1453.jpg|miniatiūra|Menandras]] |
||
'''Menandras''' – vienas žymiausių naujosios antikinės [[Komedija|komedijos]] autorių. Būtent atėnietis Menandras ([[343 m. pr. m. e.|343]]–[[291 m. pr. m. e.]]), kurio veikalų išliko daugiausiai, įvedė buitinę tematiką: santykiai tarp vaikų ir tėvų, karių, vergų ir ponų. Įdomesni jo tipažai: gudrus vergas, karys pagyrūnas. |
'''Menandras''' – vienas žymiausių naujosios antikinės [[Komedija|komedijos]] autorių. Būtent atėnietis Menandras ([[343 m. pr. m. e.|343]]–[[291 m. pr. m. e.]]), kurio veikalų išliko daugiausiai, įvedė buitinę tematiką: santykiai tarp vaikų ir tėvų, karių, vergų ir ponų. Įdomesni jo tipažai: gudrus vergas, karys pagyrūnas. |
||
14:33, 4 gruodžio 2020 versija
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Menandras – vienas žymiausių naujosios antikinės komedijos autorių. Būtent atėnietis Menandras (343–291 m. pr. m. e.), kurio veikalų išliko daugiausiai, įvedė buitinę tematiką: santykiai tarp vaikų ir tėvų, karių, vergų ir ponų. Įdomesni jo tipažai: gudrus vergas, karys pagyrūnas. Nors tuo metu laikai buvo neramūs, Menandro komedijose konkretūs politiniai įvykiai nėra vaizduojami. Dramaturgas išreiškia naujosios helenizmo epochos nuostatas. Kaip viena aukščiausiųjų įvardijama dorybė.
Teigiama, jog kaip tik humanizmo idėja ir yra Menandrui svarbiausia. Galima pastebėti, jog kartais jo komedijose vyrauja ne komiškasis, o melodraminis pradas. Štai komedijoje „Nukirptoji“ vyrauja moralinė problematika, sutirštinami neigiami reiškiniai, tačiau pabaiga laiminga. Be to, išlikusiose Menandro komedijose (pvz., „Bambeklis“) dažnas yra meilės motyvas, kuriam kartais priešpastatomas neapykantos jausmas.
