Hyjuma

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Hyjumos salos peizažas

Hyjuma (est. Hiiumaa, šved. Dagö) – antra pagal dydį Estijai priklausanti sala. Plotas – 989 km². Nuo Estijos nutolusi 22 km. Sala yra Baltijos jūroje, Vakarų Estijos salyne, į šiaurę nuo Saremos. Priklauso Hiju apskričiai, kurioje be Hyjumos yra dar kelios nedidelės salelės. Vienintelis miestas – Kerdla. Pusė salos apaugusi mišku. Kitą teritorijos dalį sudaro pievos, pelkynai. Sekliuose šiaurės rytų pakrantės vandenyse vasara plaukiojama kanojomis ir baidarėmis, entuziastų laukia daugybė pėsčiųjų ir dviračių takų.

Sala priklauso Vakarų Estijos salynui. Aukščiausias taškas – 54 m.

Šiaurinės salos dalies kraštovaizdis

Estijos švedų bendruomenė

Švedų naujakuriai Estijoje pirmą kartą buvo paminėti 1294 m. Haapsalu miesto įrašuose. Manoma, kad vakarinėje pakrantėje švedai apsigyveno XIII ir XIV a., siekdami užimti prekybos kelius. Nuo 1561 iki 1700 m. Švedija tiesiogiai valdė Estiją. XX a. pradžioje šalyje buvo apie 8000 švediškai kalbančių estų, kurių dauguma gyveno Vormsi saloje ir Haapsalu rajone. Estijos švedai buvo pripažinta gyventojų mažuma, turėjo savo periodinę spaudą ir aiškią kultūrinę ypatybę. Tačiau dauguma per Antrajį pasaulinį karą iš jų išvyko į Švediją, o Estijoje pasiliko apie 2000 švedų. Gyvenimas Sovietų Sąjungoje nebuvo palankus jų savitumui išsaugoti ir ši gyventojų mažuma iš esmės išnyko.

Galerija

• 
  Salos švyturys
• 
  Saloje auginamos avys
• 
  Senas ūkininko namas