Saulė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 84.15.183.123 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas)
Žyma: Atmesti
Apie saule
Eilutė 70: Eilutė 70:
|}
|}


Nojus- yra mano kaimynas aš su juo einu žvejoti jam yra 56metai. MEs esame iš Ukrinų
'''Saulė''' – artimiausia [[Žemė|Žemei]] [[žvaigždė]], ryškiausias mūsų dangaus objektas.{{šaltinis|{{VLE|XXI|193-197||[[Jokūbas Sūdžius]]. Saulė}}}} Žemė ir kitos [[Saulės sistema|Saulės sistemos]] [[Planeta|planetos]], tiek sudarytos iš kietos medžiagos, tiek dujų milžinai, skrieja aplink Saulę. Kiti kūnai, skriejantys aplink Saulę dėl jos gravitacinės traukos, yra [[Asteroidas|asteroidai]], [[Kometa|kometos ir kometoidai]], [[transneptūniniai objektai]] ir dulkės.

Išskyrus nedideles išimtis ([[branduolinė energija]]), Saulė yra vienintelis energijos šaltinis Žemei, ir beveik visos gyvybės rūšys priklauso nuo [[fotosintezė]]s, kuri galima tik dėl Saulės energijos. Žemę pasiekia tik 47% Saulės energijos, 19% sulaiko atmosfera, likę 34% grįžta atgal į kosmosą.


== Fizinės ir kitos charakteristikos ==
== Fizinės ir kitos charakteristikos ==

11:58, 1 gruodžio 2020 versija

Saulė
Saulė
Fizinės charakteristikos
Pusiaujo skersmuo 1 392 530 km

(109,16 Žemės
pusiaujo skersmens)

Ašigalinis skersmuo 1 392 386 km
Matomasis kampinis skersmuo
perigėjuje
0,542
apogėjuje
0,524
Paplokštumas 0,00010
Masė 1,9891·1030 kg
(332 959,5 Žemės masės)
Vidutinis tankis 1,41 g/cm³
Laisvojo kritimo pagreitis
(prie paviršiaus)
273,98 m/s²
Pabėgimo (II kosminis) greitis 617,7 km/s
Orbitos charakteristikos
Apsisukimo apie ašį žvaigždinis periodas
pusiaujyje
25 d.
ašigalinėse srityse
30 d.
Pusiaujo plokštumos posvyris
į ekliptikos plokštumą
7,25°
Paviršiaus efektinė
temperatūra
5772 K
Regimasis vizualinis ryškis -26,7
Absoliutinis vizualinis ryškis 4,79
Šviesis (spinduliavimo galia) 3,828·1026 W
Skriejimo aplink Galaktikos
centrą periodas
230 mln. m.
Skriejimo aplink Galaktikos
centrą greitis
220 km/s
Nuotolis nuo Žemės
vidutinis
149,6 mln. km
didžiausias
152,1 mln. km
mažiausias
147,1 mln. km

Nojus- yra mano kaimynas aš su juo einu žvejoti jam yra 56metai. MEs esame iš Ukrinų

Fizinės ir kitos charakteristikos

Saulė yra G2 spektrinės klasės pagrindinės sekos žvaigždė. G2 spektrinė klasė yra geltonųjų nykštukių tipas, o tai reiškia, kad ji yra mažesnė ir už vidutines žvaigždes, ir net šimtus kartų mažesnė už žydrąsias ar raudonąsias milžines. Tokio tipo žvaigždžių gyvavimo ciklas yra apie 10 milijardų metų, o Saulei šiuo metu yra apie 4,57 mlrd.[1] metų.

Saulė maždaug 220 km/s greičiu skrieja aplink mūsų (Paukščių Tako) galaktikos centrą, nuo kurio nutolusi maždaug 28 000 šm.

Saulė – nevienalytis karštos plazmos rutulys, kurį sudaro šios dalys:

  • šerdis (seniau vadinta branduoliu) – 0,35 , kurios tankis yra 1,5 x 105 kg/m³ vyksta protonų ciklo termobranduolinės reakcijos, kurios vandenilį paverčia heliu. 3,8 × 1038 protonų (vandenilio branduolių) arba 600 milijonų tonų vandenilio[2] yra paverčiami heliu kiekvieną sekundę. Ši reakcija išskiria energiją, kuri Saulės paviršių palieka elektromagnetinio spinduliavimo ir neutrinų forma;
  • spinduliavimo sluoksnis – 0,5 , kur energija perduodama spinduliavimo būdu;
  • išorinis sluoksnis – 0,15 , kur energija perduodama konvekcijos būdu – dėl to Saulės paviršius atrodo nusėtas įvairaus dydžio granulėmis.

 – tai simbolinis Saulės žymėjimas, reiškia Saulės spindulį.

Viršutinis Saulės atmosferos sluoksnis vadinamas Saulės vainiku, kuriame galima stebėti įdomius reiškinius – Saulės dėmes, chromosferinius žybsnius, protuberantus, Saulės fakelus ir su jais susijusius chromosferos darinius flokulus.

Spinduliavimo metu Saulė netenka ~4,5 mln. tonų per 1 s, maždaug tiek pat prarandama ir dėl Saulės vėjo veiklos (žr. taip pat Saulės spinduliuotė).

Nuo Saulės sklindanti šviesa Žemę pasiekia per 8,3 min.

Saulės judėjimas žiūrint iš Žemės

Nors Žemė skrieja aplink Saulę, stebėtojas, esantis Žemėje, mato priešingą vaizdą – dangaus skliaute Saulė juda iš vieno žvaigždyno į kitą ir taip per metus apeina 13 žvaigždynų (Žuvys, Avinas, Tauras, Dvyniai, Vėžys, Liūtas, Mergelė, Svarstyklės, Skorpionas, Gyvatnešis, Šaulys, Ožiaragis, Vandenis), iš kurių 12 vadinami Zodiako žvaigždynais (Gyvatnešis – ne Zodiako žvaigždynas). Kadangi Žemės pusiaujas yra pasviręs į orbitos aplink Saulę plokštumą 23° 27′ kampu, šis Saulės kelias dangaus skliautu nesutampa su dangaus pusiauju ir yra pasviręs lygiai tokiu pačiu kampu. Šis Saulės kelias vadinamas ekliptika. Ekliptika kerta dangaus pusiaują dviejuose taškuose: pavasario lygiadienio taške (kovo 21 d.) ir rudens lygiadienio taške (rugsėjo 23 d.) – kai Saulė patenka į tuos taškus, dienos ilgumas yra lygus nakties ilgumui, visur Žemėje.

Dėl Žemės susiplojimo svyruoja jos sukimosi ašis – du jos sankirtos su dangaus sfera taškai (dangaus poliai) keliauja dangaus skliautu, vienas, matomas Šiaurės pusrutulyje – prieš laikrodžio rodyklę, kitas, matomas Pietų pusrutulyje – pagal laikrodžio rodyklę, ir per 26000 metų kiekvienas iš jų nubrėžia 23,5° spindulio apskritimą su centru ekliptikos poliuje(en), kuris yra Slibino žvaigždyne ir Aukso Žuvies žvaigždyne atitinkamai. Šis svyravimas vadinamas precesija. Dėl šio reiškinio nuolat reikia patikslinti žvaigždžių koordinates, kinta ekliptika.

Kartais, judėdami savomis orbitomis, trys dangaus kūnai – Saulė, Mėnulis ir Žemė, – išsirikiuoja vienoje linijoje. Tuomet stebėtojas iš Žemės mato reiškinį, vadinamą Saulės užtemimu. Mėnulis uždengia Saulės diską, o tuo metu Žemė patenka į Mėnulio šešėlį. Per metus įvairiose Žemės vietose būna 2-5 Saulės užtemimai: daliniai arba visiški.

Saulė kultūros istorijoje

Kadangi nuo Saulės priklauso visa Žemės gyvybė, nuo seno žmonija teikė jai ypatingą reikšmę. Daugelis ankstyvųjų kultūrų Saulę garbino kaip dievybę. Reguliarus kasdienis ir kasmetinis Saulės sugrįžimas buvo laukiamas su baime arba bandomas užsitikrinti įvairiais kultiniais ir maginiais ritualais. Ypatingą baimę keldavo Saulės užtemimai.

Literatūra

  • A. Ažusienis, A. Pučinskas, V. Straižys Astronomija, Vilnius, 2003, 608 p., ISBN 9986-435-10-2

Šaltiniai

  1. Bonanno, A. (2002). „The age of the Sun and the relativistic corrections in the EOS“ (PDF). Astronomy and Astrophysics. 390: 1115–1118. {{cite journal}}: Nežinomas parametras |coauthors= ignoruotas (|author= suggested) (pagalba)
  2. John S. Rigden, Hydrogen: The Essential Element, Harvard University Press, p. 10, ISBN 978-0-674-01252-3 

Nuorodos


Vikicitatos

Wikiquote logo
Wikiquote logo
Puslapis Vikicitatose