Dielektrikas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Taksonomas (aptarimas | indėlis)
S Pusiau automatinis straipsnių be šaltinių žymėjimas
Taksonomas (aptarimas | indėlis)
S Pusiau automatinis skydelių datavimas
Eilutė 1: Eilutė 1:
{{Šaltiniai|nuo=2020 m. lapkričio}}
{{Šaltiniai|neturi_nuo=2007 m. sausio|nuo=2020 m. lapkričio}}
'''Dielektrikas''' – medžiaga, nelaidi [[Elektros srovė|elektros srovei]], nes neturi laisvų [[Elektros krūvis|elektros krūvių]]. Tačiau dielektriką veikiant [[Elektrinis laukas|elektriniu lauku]], surištieji [[Elektros krūvis|krūviai]], esantys atomuose ir [[molekulė]]se, labai nežymiai pasislenka, o jis pats tampa elektrinio lauko šaltiniu.
'''Dielektrikas''' – medžiaga, nelaidi [[Elektros srovė|elektros srovei]], nes neturi laisvų [[Elektros krūvis|elektros krūvių]]. Tačiau dielektriką veikiant [[Elektrinis laukas|elektriniu lauku]], surištieji [[Elektros krūvis|krūviai]], esantys atomuose ir [[molekulė]]se, labai nežymiai pasislenka, o jis pats tampa elektrinio lauko šaltiniu.



17:45, 27 lapkričio 2020 versija

   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Dielektrikas – medžiaga, nelaidi elektros srovei, nes neturi laisvų elektros krūvių. Tačiau dielektriką veikiant elektriniu lauku, surištieji krūviai, esantys atomuose ir molekulėse, labai nežymiai pasislenka, o jis pats tampa elektrinio lauko šaltiniu.

Poliarizacija

Dielektrikai kaip ir visos medžiagos, sudaryti iš atomų. Pastarieji sudaryti iš teigiamų ir neigiamų elektringųjų dalelių: elektronų ir protonų. Sudarius dielektrikui išorinį elektrinį lauką, pastarasis veikia šias elektringąsias daleles. Atomai (arba ištisos molekulės) tampa dipoliais. Dielektrikas poliarizuojasi.

Dielektriko poliarizaciją apibūdina poliarizuotumas.

Dielektrikai

Dielektrikai esti dviejų rūšių:

Kai kurios medžiagos gali poliarizuotis ir be išorinio lauko. Tokie dielektrikai skirstomi į:

  • Pjezoelektrikus. Tai kristalai, kuriuose pasireiškia pjezoelektrinis reiškinys – jie poliarizuojasi mechaniškai deformuojami (spaudžiant, tempiant).
  • Feroelektrikus (segnetoelektrikus). Tai poliniai dielektrikai, kurie savaime poliarizuojasi tam tikrame temperatūros intervale. Kiekvienam feroelektrikui būdinga individuali temperatūra, dar vadinama Kiuri temperatūra. Esant Šiai temperatūrai feroelektrinės savybės išnyksta ir jis tampa tiesiog poliniu dielektriku.
  • Elektretus − pastovių magnetų analogai, kurių aplinkoje yra elektrinis laukas.