Demonas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Taksonomas (aptarimas | indėlis)
S Pusiau automatinis straipsnių be šaltinių žymėjimas
Taksonomas (aptarimas | indėlis)
S Pusiau automatinis skydelių datavimas
Eilutė 1: Eilutė 1:
{{Šaltiniai|nuo=2020 m. lapkričio}}
{{Šaltiniai|neturi_nuo=2005 m. liepos|nuo=2020 m. lapkričio}}
[[Vaizdas:FR-29191 detailcalvaire04.jpg|thumb|260px|Demono statula [[Bretanė]]je, [[Prancūzija|Prancūzijoje]].]]
[[Vaizdas:FR-29191 detailcalvaire04.jpg|thumb|260px|Demono statula [[Bretanė]]je, [[Prancūzija|Prancūzijoje]].]]
'''Demonas''' ({{Gr|δαίμων|daimon}} 'dievybė, dvasia') – [[folkloras|folklore]], [[mitologija|mitologijoje]] ir religijoje dvasia (gera arba pikta), padedanti ar trukdanti žmogui vykdyti jo sumanymus. Dažnai įsivaizduojama, kad demonus galima iššaukti ir valdyti.
'''Demonas''' ({{Gr|δαίμων|daimon}} 'dievybė, dvasia') – [[folkloras|folklore]], [[mitologija|mitologijoje]] ir religijoje dvasia (gera arba pikta), padedanti ar trukdanti žmogui vykdyti jo sumanymus. Dažnai įsivaizduojama, kad demonus galima iššaukti ir valdyti.

16:42, 27 lapkričio 2020 versija

   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Demono statula Bretanėje, Prancūzijoje.

Demonas (gr. δαίμων = daimon 'dievybė, dvasia') – folklore, mitologijoje ir religijoje dvasia (gera arba pikta), padedanti ar trukdanti žmogui vykdyti jo sumanymus. Dažnai įsivaizduojama, kad demonus galima iššaukti ir valdyti.

Įvairiose religijose – tai dvasinė būtybė, užimanti tarpinę padėtį tarp dievo ir žmogaus, dažniausiai veikianti žmogaus nenaudai. Krikščioniškuose mituose demonas – piktoji dvasia, velnias. Angelai, sukilę prieš Dievo valią ir virtę velniais, demonais. Viduramžiais su miegančiomis moterimis santykiaujantys demonai vadinami inkubais, su vyrais – sukubais. Šie demonai užmušdavo savo aukas, išsiurbę visą gyvybės energiją. Moterys nuo inkubų galėdavo susilaukti palikuonių, kurie dažniausiai būdavo išsigimę (kraujomaišos paaiškinimas).

Senovės graikų mitologijoje demonų buvo daug. Senovės graikų religijoje iš pradžių – beasmenė jėga, vėliau – dievams pavaldi dvasia. Demonas tapatinamas su romėnų genijumi, dvasia globėja, vadovaujančia žmogaus veiksmams ir mintims.