Menopauzė: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Pusiau automatinis straipsnių be šaltinių žymėjimas |
|||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
{{Šaltiniai|nuo=2020 m. lapkričio|neturi_nuo=2005 m. balandžio}} |
|||
'''Menopauzė''' ({{el|meno}} – mėnesinės + ''pause'' – nutrūkimas) – tai moters [[menstruacija|mėnesinių]] ir tuo pačiu – [[vaisingumas|vaisingumo]] išnykimas. Šis laikotarpis prasideda apie 45–55 metus (vidutiniškai 50-51 metų) ir yra sąlygojamas susilpnėjusios [[kiaušidė|kiaušidžių]] funkcijos. |
'''Menopauzė''' ({{el|meno}} – mėnesinės + ''pause'' – nutrūkimas) – tai moters [[menstruacija|mėnesinių]] ir tuo pačiu – [[vaisingumas|vaisingumo]] išnykimas. Šis laikotarpis prasideda apie 45–55 metus (vidutiniškai 50-51 metų) ir yra sąlygojamas susilpnėjusios [[kiaušidė|kiaušidžių]] funkcijos. |
||
16:54, 25 lapkričio 2020 versija
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Menopauzė (gr. meno – mėnesinės + pause – nutrūkimas) – tai moters mėnesinių ir tuo pačiu – vaisingumo išnykimas. Šis laikotarpis prasideda apie 45–55 metus (vidutiniškai 50-51 metų) ir yra sąlygojamas susilpnėjusios kiaušidžių funkcijos.
Tuo metu moters organizmas persitvarko, pakinta hormonų veikla – kiaušidės nustoja gaminusios estrogenus. Menopauzė yra mėnesinių išnykimas, tačiau pereinamoji fazė, trunkanti nuo pusės iki penkerių metų (kuomet pakinta hormonų aktyvumas), vadinama klimaksu, kuris prasideda dar prieš menopauzę bei trunka keletą metus po jos (nors kartais klimaksas ir menopauzė yra tapatinami). Klimakso metu moterį gali kankinti įvairūs negalavimai (pila prakaitas, parausta veidas, kaklas, viršutinė liemens dalis, stipriau plaka širdis, svaigsta galva, padidėja dirglumas ir pan.), dažnesni nuotaikos svyravimai, depresija, nerimas, koncentracijos stoka, padidėja bendras jautrumas. Moters ciklas ima būti tai per trumpas, tai per ilgas. Šiuo laikotarpiu prasideda ar pasunkėja kai kurios ligos (vainikinė širdies liga, osteoporozė). Organizmui prisitaikius šie reiškiniai praeina. Klimakteriniams reiškiniams išvengti gydytojai gali skirti pakaitinę hormonų terapiją – tai specifiniai hormoniniai vaistai, kurie palaiko hormoninį moters organizmo ciklą. Dėl menopauzės metu sumažėjusio hormonų kiekio moterys dažniau serga osteoporoze, dažniau pasitaiko makšties sausumas, šlapimo nelaikymas ir kt.
Menopauzė nustatoma paprastai tik po to, kai ji įvyko – praėjus maždaug metams po paskutinių mėnesinių. Kartais (maždaug 1 proc. atvejų) menopauzė gali būti labai ankstyva (lot. climacterium praecox), kai kiaušidžių funkcija susilpnėja jau apie 40 gyvenimo metus.