Gastrulė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Pusiau automatinis straipsnių be šaltinių žymėjimas |
|||
Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
{{Šaltiniai|nuo=2020 m. lapkričio|neturi_nuo=2007 m. kovo}} |
|||
'''Gastrulė''' – dvisluoksnis darinys, kuris susidaro iš [[blastulė]]s. |
'''Gastrulė''' – dvisluoksnis darinys, kuris susidaro iš [[blastulė]]s. |
||
[[Vaizdas:Gastrulation.png|400px|thumb|right|1. [[Blastulė]], 2. Gastrulė, [[oranžinė]] – [[ektoderma]], [[raudona]] – [[endoderma]].]] |
[[Vaizdas:Gastrulation.png|400px|thumb|right|1. [[Blastulė]], 2. Gastrulė, [[oranžinė]] – [[ektoderma]], [[raudona]] – [[endoderma]].]] |
15:21, 25 lapkričio 2020 versija
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Gastrulė – dvisluoksnis darinys, kuris susidaro iš blastulės.
Gastruliacija – procesas, kurio metu blastulė virsta gastrule. T.y., viengubasienio rutuliuko virtimas dvigubasieniu. Išorinis sluoksnis vadinamas ektoderma, vidinis – endoderma
Yra žinomi šeši gastruliacijos būdai:
- ingresija – vidun įslįsta pavienės ląstelės
- involiucija – ektodermos įsisukimas į endodermą
- invaginacija (įdubimas) – vegetacinio poliaus ląstelės įdumba, sudarydamos entodermą. Animalinio poliaus ląstelės lieka išorėje ir tampa ektoderma.
- delaminacija (susisluoksniavimas) – sienelės ląstelės dalijasi į du sluoksnius (vidinis – endoderma, išorinis – ektoderma)
- epibolija (apaugimas) – smulkios ląstelės (animalinis polius) intensyviai dalinasi ir iš išorės apauga stambesnes ląsteles (vegetacinis polius). Smulkiosios tampa ektoderma, stambiosios – entoderma. Būdingas kai kurioms kirmėlėms, kai kuriems moliuskams.
Pasibaigus gastruliacijai prasideda organogenezė.