Hošiminas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 10°46′0″ š. pl. 106°40′0″ r. ilg. / 10.76667°š. pl. 106.66667°r. ilg. / 10.76667; 106.66667 (Hošiminas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Taksonomas (aptarimas | indėlis)
S Pusiau automatinis straipsnių be šaltinių žymėjimas
Eilutė 1: Eilutė 1:
{{Šaltiniai|nuo=2020 m. lapkričio|neturi_nuo=2007 m. vasario}}
: ''Šis straipsnis apie didžiausią [[Vietnamas|Vietnamo]] miestą. Apie Vietnamo politiką žiūrėkite: [[Ho Ši Minas]]''
: ''Šis straipsnis apie didžiausią [[Vietnamas|Vietnamo]] miestą. Apie Vietnamo politiką žiūrėkite: [[Ho Ši Minas]]''
{{City/Vietnamo miestas
{{City/Vietnamo miestas

13:06, 24 lapkričio 2020 versija

   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Šis straipsnis apie didžiausią Vietnamo miestą. Apie Vietnamo politiką žiūrėkite: Ho Ši Minas
Hošiminas
Hồ Chí Minh
Miesto panorama
Hošiminas
Hošiminas
10°46′0″ š. pl. 106°40′0″ r. ilg. / 10.76667°š. pl. 106.66667°r. ilg. / 10.76667; 106.66667 (Hošiminas)
Laiko juosta: (UTC+7)
Valstybė Vietnamo vėliava Vietnamas
Įkūrimo data 1698 m.
Gyventojų (2016) 10 380 000
Plotas 1 580 km²
Tankumas (2016) 6 570 žm./km²
Altitudė 19 m
Vikiteka Hošiminas

Hošiminas (vietnamiečių k. Thành phố Hồ Chí Minh, anks. Saigonas) – miestas pietų Vietname, prie Saigono upės; didžiausias šalies miestas. 7 123 340 gyventojų. 80 km nuo Pietų Kinijos jūros, svarbus jūrų uostas. Išvystyta lengvoji, maisto, medžio apdirbimo, chemijos, mašinų pramonė, žuvininkystė, klesti amatai.

Mieste yra du tarptautiniai oro uostai, universitetas, daug muziejų, savivaldybės teatras (pastatytas 1899 m.), budistų pagodos Saloi ir Vinh Ngiem (abi iš XVIII a.).

Istorija

Hošiminas, kaip ir visa piečiausia dabartinio Vietnamo dalis, nuo seno priklausė Khmerų imperijai (Kambodžai), ir buvo derlingiausiose šalies žemėse – Mekongo slėnyje. Khmerų valdymo laikais, iki XVII a., gyvenvietė vadinosi Prey Nokor.

Khmerų imperijai nusilpus, nuo XVII a. pradžios teritoriją pamažu perėmė Vietnamas, vykdęs ekspansionistinę politiką. Atėmę Prei Nokorą, jie pervadino jį Gia Ðịnh, ir iš ten iki pat XVIII a. vidurio plėtė savo įtaką visoje teritorijoje, kol susiformavo dabartinės Vietnamo sienos.

Dėl agresyvios tautinės politikos dauguma vietinių gyventojų khmerų migravo į Kambodžą arba buvo asimiliuoti. Miestas oficialiai įkurtas 1698 m.

XIX a. viduryje iš šio miesto prasidėjo Prancūzijos kolonizacija Pietryčių Azijoje. 1864 m. suformuota Kočinčinos kolonija, vėliau įėjusi į Prancūzijos Indokinijos sudėtį. Nuo 1867 m. miestas buvo Kočinčinos administracinis centras ir buvo vadinamas Saigonu (Sài Gòn), kol 1976 m., šiaurinei Vietnamo daliai laimėjus prieš pietinę, buvo pervadintas ilgamečio Vietnamo komunistų lyderio Ho Ši Mino (1890–1969 m.) garbei.

Sportas