Užpėnėnai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
S Pusiau automatinis skydelių datavimas |
||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
{{Šaltiniai|neturi_nuo=2011 m. birželio|nuo=2016 m. gegužės}} |
|||
{{šaltiniai}} |
|||
[[Vaizdas:Lutizenbund.PNG|thumb|Vakarų slavų žemės. ''Circipanen'' – užpėnėnų žemės.]] |
[[Vaizdas:Lutizenbund.PNG|thumb|Vakarų slavų žemės. ''Circipanen'' – užpėnėnų žemės.]] |
||
'''Užpėnėnai''', ''circipanai'' ({{la|circipani}}; {{pl|czrezpienianie}}; {{de|Zirzipanen}})) – viduramžių vakarų slavų gentis, įėjusi į liutičių genčių sąjungą. Kartu su [[chižanai]]s gyveno šiauriau [[Pėnė]]s upės, pagal ką ir buvo pavadinti. Pagrindinės gyvenvietės buvo prie Teterovo ežero dabartinėje [[Meklenburgas-Pomeranija|Meklenburgo-Pomeranijos]] žemėje (Vokietija), Demino, Giustrovo ir Parchimo miestų apylinkėse. |
'''Užpėnėnai''', ''circipanai'' ({{la|circipani}}; {{pl|czrezpienianie}}; {{de|Zirzipanen}})) – viduramžių vakarų slavų gentis, įėjusi į liutičių genčių sąjungą. Kartu su [[chižanai]]s gyveno šiauriau [[Pėnė]]s upės, pagal ką ir buvo pavadinti. Pagrindinės gyvenvietės buvo prie Teterovo ežero dabartinėje [[Meklenburgas-Pomeranija|Meklenburgo-Pomeranijos]] žemėje (Vokietija), Demino, Giustrovo ir Parchimo miestų apylinkėse. |
||
02:06, 22 lapkričio 2020 versija
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Užpėnėnai, circipanai (lot. circipani; lenk. czrezpienianie; vok. Zirzipanen)) – viduramžių vakarų slavų gentis, įėjusi į liutičių genčių sąjungą. Kartu su chižanais gyveno šiauriau Pėnės upės, pagal ką ir buvo pavadinti. Pagrindinės gyvenvietės buvo prie Teterovo ežero dabartinėje Meklenburgo-Pomeranijos žemėje (Vokietija), Demino, Giustrovo ir Parchimo miestų apylinkėse.
Nuo XI a. užpėnėnų žemės nesyk papuolė danų valdžion, ne kartą į užpėnėnų žemes žygius rengė bodričiai ir pomeranai (pamarėnai).
Liutičių sąjungoje dėl vyresnumo užpėnėnai kartu su chižanais varžėsi su dolenėnais ir redarais ir ėmė viršų, bet į konfliktą įsijungė saksai. Jie nugalėjo užpėnėnus ir daug jų išsivarė į nelaisvę, kol šie galų gale sumokėjo 15 tūkst. markių išpirką.
1147 m. kryžiaus žygio prieš slavus metu užpėnėnų žemės vėl buvo nuniokotos. XII a. 6-tą dešimtmetį kartu su chižanais sukilo prieš bodričius, kurie turėjo užkariavę dalį jų žemių. Vėliau jų žemėse apsigyveno daug vokiečių, ir užpėnėnų likučiai buvo asimiliuoti.
| ||||||||||||||||||||||