Proza

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Proza (lot. (oratio) prosa – nevaržoma kalba) – neeiliuotos kalbos forma, kuri pasižymi įprasta gramatine struktūra ir natūralia sakinių struktūra, nepaklūstančia jokiam iš anksto nustatytam ritmui. Proza yra neeiliuotų grožinės literatūros kūrinių visuma.

Prozos kūrinio elementai

Fabula – kūrinio įvykių raida. Ji gali būti kelių tipų: tikroviška, fantastinė ir sąlyginė. Fabulos įvykiai gali vystytis nuosekliai, vienas po kito, gali būti sukeisti poromis.

Fabulos elementai

• Ekspozicija. Aiškinama veiksmo aplinkybės, priežastys, supažindinama su veikėjais, aplinka ir t. t.
• Veiksmo užuomazga. Pvz., Žemaitės „Marčioje“ tėvas pareiškia leisiąs Jonuką vesti, nes reikia pinigų skoloms padengti.
• Veiksmo vyksmas. Pvz., Žemaitės „Marčioje“ Katrės rengimasis vestuvėms. Veiksmas plėtojamas iki kulminacijos.
• Atomazga. Pvz., A. Vienuolio „Paskenduolėje“ – kaimo bendruomenės reakcija. Kaimiečiai nurimo, nes nebus kam vesti iš kelio kaimo vaikinų (nes Veronika nusiskandino).

Nefabuliniai kūrinio elementai

• Gamtos vaizdai. Jie sudaro kūrinio foną, gali atspindėti veikėjų nuotaiką arba būti neutralūs.
• Kūrinio pavadinimas. Jame gali atsispindėti tema, žanras, veiksmo aplinkybės.