Aliejinė tapyba: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Taksonomas (aptarimas | indėlis)
S Pusiau automatinis straipsnių be šaltinių žymėjimas
Nieko
Žymos: Atmesta Vizualus redagavimas Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems
Eilutė 4: Eilutė 4:
'''Aliejinė tapyba''' – [[tapyba|tapybos]] [[Technologija|technika]], naudojant [[aliejiniai dažai|aliejinius dažus]]. [[Europa|Europoje]] pradėjo populiarėti XV a. [[Nyderlandai|Nyderlanduose]], patobulinus [[Tempera|temperą]]. [[Janas van Eikas]] (apie 1390 − 1441 m.) paprastai laikomas aliejinės tapybos pradininku Europos profesionalioje tapyboje, nors pati technika buvo žinoma daug anksčiau. Tapyba aliejumi leidžia išgauti itin sodrias, natūralias [[spalva]]s, tikslias [[vaizdas|vaizdo]] detales ir [[faktūra|faktūrą]]. Skirtingai, nei temperoje, džiūdami dažai gana nesmarkiai keičia spalvą. Siekiant išsaugoti spalvų sodrumą, paveikslai dažnai dengiami specialiu [[lakas|laku]].
'''Aliejinė tapyba''' – [[tapyba|tapybos]] [[Technologija|technika]], naudojant [[aliejiniai dažai|aliejinius dažus]]. [[Europa|Europoje]] pradėjo populiarėti XV a. [[Nyderlandai|Nyderlanduose]], patobulinus [[Tempera|temperą]]. [[Janas van Eikas]] (apie 1390 − 1441 m.) paprastai laikomas aliejinės tapybos pradininku Europos profesionalioje tapyboje, nors pati technika buvo žinoma daug anksčiau. Tapyba aliejumi leidžia išgauti itin sodrias, natūralias [[spalva]]s, tikslias [[vaizdas|vaizdo]] detales ir [[faktūra|faktūrą]]. Skirtingai, nei temperoje, džiūdami dažai gana nesmarkiai keičia spalvą. Siekiant išsaugoti spalvų sodrumą, paveikslai dažnai dengiami specialiu [[lakas|laku]].


Esminės tapybos ''aliejumi'' problemos – daugelis [[pigmentas|pigmentų]] smarkiai keičia spalvą, priklausomai nuo apšvietimo (dienos [[šviesa|šviesoje]] buvusi mėlyna spalva gali tapti žalia esant lempų apšvietimui ir pan.), dažai linkę reaguoti tarpusavyje (cheminis spalvų kitimas). Dėl labai lėto [[Dažai|dažų]] džiūvimo, vieno aliejinio paveikslo tapymas gali užtrukti kelis mėnesius.
Esminės tapybos ''aliejumi'' problemos – daugelis [[pigmentas|pigmentų]] smarkiai keičia spalvą, priklausomai nuo apšvietimo (dienos [[šviesa|šviesoje]] buvusi mėlyna spalva gali tapti žalia esant lempų apšvietimui ir pan.), dažai linkę reaguoti tarpusavyje (cheminis spalvų kitimas). Dėl labai lėto [[Dažai|dažų]] džiūvimo, vieno aliejinio paveikslo tapymas gali užtrukti kelis mėnesius. Aliejinė tapyba šiek tiek panaši į tapybą akriliniais dažais.


{{tapyba-stub}}
{{tapyba-stub}}

09:31, 21 lapkričio 2020 versija

   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Rembranto autoportretas, 1630 m. Aliejinės tapybos ant vario pavyzdys.

Aliejinė tapyba – tapybos technika, naudojant aliejinius dažus. Europoje pradėjo populiarėti XV a. Nyderlanduose, patobulinus temperą. Janas van Eikas (apie 1390 − 1441 m.) paprastai laikomas aliejinės tapybos pradininku Europos profesionalioje tapyboje, nors pati technika buvo žinoma daug anksčiau. Tapyba aliejumi leidžia išgauti itin sodrias, natūralias spalvas, tikslias vaizdo detales ir faktūrą. Skirtingai, nei temperoje, džiūdami dažai gana nesmarkiai keičia spalvą. Siekiant išsaugoti spalvų sodrumą, paveikslai dažnai dengiami specialiu laku.

Esminės tapybos aliejumi problemos – daugelis pigmentų smarkiai keičia spalvą, priklausomai nuo apšvietimo (dienos šviesoje buvusi mėlyna spalva gali tapti žalia esant lempų apšvietimui ir pan.), dažai linkę reaguoti tarpusavyje (cheminis spalvų kitimas). Dėl labai lėto dažų džiūvimo, vieno aliejinio paveikslo tapymas gali užtrukti kelis mėnesius. Aliejinė tapyba šiek tiek panaši į tapybą akriliniais dažais.