Žeimelis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

VizualusVikitekstas

Inline

22:51, 20 lapkričio 2020 versija

Kitos reikšmės – Žeimelis (reikšmės).

Žeimelis

56°16′01″š. pl. 24°00′00″r. ilg. / 56.267°š. pl. 24.000°r. ilg.

Apskritis

Šiaulių apskritis

Savivaldybė

Pakruojo rajono savivaldybė

Seniūnija

Žeimelio seniūnija

Gyventojų

953

Vikiteka

Žeimelis

Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė) 1
Vardininkas:	Žeimẽlis
Kilmininkas:	Žeimẽlio
Naudininkas:	Žeimẽliui
Galininkas:	Žeimẽlį
Įnagininkas:	Žeimeliù
Vietininkas:	Žeimẽlyje

Istoriniai pavadinimai

* lenk. Żejmele, rus. Жеймеле^[1]

Žeimelis – miestelis Pakruojo rajone, Žiemgalos žemumos pietinėje dalyje prie Lietuvos valstybės sienos su Latvija. Seniūnijos ir Žeimelio krašto seniūnaitijos centras. Urbanistikos paminklas. Žeimelyje susikerta du keliai: 209 Joniškis–Žeimelis–Pasvalys ir 211 Linkuva–Žeimelis . Prateka Beržtalio upelis, šiauriau miestelio telkšo Baltausių tvenkinys.

Yra Žeimelio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia (pastatyta 1826 m.), Žeimelio evangelikų liuteronų bažnyčia, kapinių koplyčia, išlikusi aštuonkampė Švedų koplyčia. Veikia Žeimelio gimnazija, Žeimelio žemės ūkio mokykla, biblioteka, Žiemgalos muziejus (nuo 1993 m., iki tol, nuo 1959 m., mokykloje buvo kraštotyros muziejus), paštas (LT-83034).

Miestelį puošia gotikinė aikštė su XVIII a. pab. – XIX a. pr. pastatytomis Didžiąja ir Mažąja karčemomis (Žeimelio smuklės), kurių galai buvo pritaikyti gynybai. Vienoje įkurtas Žiemgalos krašto muziejus, kuriame sukaupta daug medžiagos apie Žiemgalos krašto istoriją ir kultūrą, kitoje, pavadintoje „Svetaine“, galima pasivaišinti gerai atšaldytu pakruojietišku alumi.

Stūkso 7 akmenys „su dubeniu“ (eksponuojami Žiemgalos muziejaus kieme).^[4] Didelę senamiesčio dalį užima VI–XIII a. Žeimelio kapinynas.^[5]^[6]

Istorija

Pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose 1500 m. kaip Žeimelio dvaras. 1542 m. minimas miestelis. 1592–1674 m. veikė evangelikų reformatų mokykla. Nuo XVII a. pradžios vykdavo dideli prekymečiai.

1826 m. pastatyta Žeimelio bažnyčia. Caro laikais netoli Žeimelio, Vileišiuose įsikūrė sentikiai. XIX a. 2-ojoje pusėje miestelis klestėjo, tačiau smarkiai nukentėjo per 1888 m. gaisrą.

Apie 1866–1867 m. Žeimelyje, valsčiaus pastate (dabartinės vidurinės mokyklos vietoje), įsteigta valdiška rusiška mokykla. 1920 m. rudenį atidaryta Žeimelio vidurinė mokykla.

1923 m. centrinėje aikštėje pasodintas Vienybės ąžuolas. Du kartus ąžuolą aplankė Lietuvos prezidentai: 1927 m. – Antanas Smetona, o 2000 m., švenčiant Žeimelio miestelio 500 metų jubiliejų, – Valdas Adamkus.

Iki 1938 m. Žeimelyje, liuteronų klebonijos pastate, veikė latvių vidurinė mokykla. Sovietmečiu buvo „Komunaro“ kolūkio centras, veikė profesinė technikos mokykla, įkurtas visuomeninis muziejus.

1997 m. patvirtintas Žeimelio herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1586 m.	Žeimelio valsčiaus centras	?
1919–1924 m.		Biržų-Pasvalio apskritis
1924–1926 m.		Biržų apskritis
1927–1945 m.		Šiaulių apskritis
1945–1950 m.		Joniškio apskritis
1950–1959 m.	Žeimelio apylinkės centras	Linkuvos rajonas
1959–1995 m.	Žeimelio apylinkės centras	Pakruojo rajonas
1995–	Žeimelio seniūnijos centras	Pakruojo rajono savivaldybė

Pavadinimo kilmė

Įvairiuose šaltiniuose minimi Žeimelio vardo variantai: Zemele, Zeimel, Sheime, Žeime, Žeimeli, Žeimis, Scheimeln. Anksčiau vyravo nemažybinė forma Žeimys (arba Žeimis), bet XX a. nusistovėjo Žeimelis (galbūt dėl Žiemgalos vietovardžiams būdingos priesagos -el). Žeimys galima būtų kildinti iš tokios pat pavardės arba (iš to galėjo kilti ir pati pavardė) nuo bendrinio žodžio žeimys – „tas, kuris sušalo; šiaurietis“ arba žeimė – „šalta vieta“.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1865 m. ir 2011 m.

1865 m.*^[1]

1897 m.^sur.^[7]

1923 m.^sur.

1959 m.^sur.

1970 m.^sur.^[8]

1979 m.^sur.

159

1 266

1 304

1 098

1 300

1 679

1983 m.^[9]

1987 m.^[10]

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

2011 m.^sur.^[11]

-

1 276

1 302

1 710

1 216

953

-

* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonės

1759–1802 m. Žeimelyje gyveno ir tarnavo kunigas Konradas Šulcas (1731–1802).
1753–1759 m. Žeimelyje gyveno ir dirbo latvių rašytojas, folkloristas kunigas Gothardas Frydrichas Stenderis (1714–1796). Čia gyvendamas jis vokiečių kalba sukūrė pirmąją latvių kalbos gramatiką. Ji ilgai buvo latvių kalbos pažinimo pagrindu.
Lybegotas Otto Konradas Šulcas (1772–1840) – evangelikų liuteronų kunigas ir latvių literatas. (Ilgamečio Žeimelio evangelikų liuteronų bažnyčios kunigo Konrado Šulco sūnus).
Žeimelio evangelikų liuteronų parapijai priklausė ir Gedučiuose gyvenęs pirmasis Lietuvos fizikas-chemikas Teodoras Grotusas (1785–1822), kuris aprašė pirmąją elektrolizės teoriją, fotochemiįos pagrindus, parašė apie 50 mokslinių darbų.
Iš Žeimelio krašto kilo komunistų veikėjas Ignas Gaška (1891–1973). 1987 m. jam atidengtas paminklas (skulptorius V. Krutinis).
Zvi Yehuda Kook (1891–1982), rabinas, mokytojas
Alfonsas Kiškis (1910–1994), agronomas, kraštovaizdžio architektas
Julius Juzeliūnas (1916–2001), žymus kompozitorius ir pedagogas, politinis veikėjas, vienas iš Sąjūdžio steigėjų
Vidminas Vizgirda (1940–1985), žurnalistas, redaktorius, vertėjas
Gediminas Pranckūnas (1944–2016), aktorius, režisierius, kultūros vadybininkas
Vitalija Tuomaitė (1964–2007), krepšininkė
Saulė Nugaraitė-Budrienė (g. 1953), chemijos mokslų daktarė, VU profesorė

Galerija

Senieji statiniai
Vaizdas į Žiemgalos muziejų
Menininkų pamėgtas senas pastatas
Teodoro Grotuso gatvė
Buvusi latvių mokykla ^[12]
Vaikų darželis
Buvę kultūros namai
2019-03-02 sudegusi prieškario „Piliečių užeiga“ ^[13]
Riboženklis nuo Latvijos pusės
Liuteronų kapinės
Traktorius-paminklas
Žiemelio parkas
Žeimelio centrinė aikštė

Literatūra

Žeimelis. Istorija ir architektūra (sud. Algimantas Miškinis). – Kaunas, 2000. – 148 p. – ISBN 9986-9027-9-7
Žeimelis. Praeities ir dabarties vaizdai (sud. Vytautas Didžpetris). – Kaunas, 2000. – 32 p. – ISBN 9955-434-02-3
Žeimelis / [sudarytojai Aloyzas Bėčius, Juozas Šliavas; vyriausiasis redaktorius Aloyzas Bėčius]. – Vilnius : Versmė, 2010. – (Lietuvos valsčiai, ISSN 1822-489X ; kn. 20)
- D. 1. – 2010. – 888 p. : iliustr., faks., portr., žml. – Asmenvardžių ir vietovardžių r-klės: p. 844–866. – ISBN 978-9955-589-19-8
- D. 2. – 2010. – 908 p. : iliustr., faks., portr., žml. – Asmenvardžių ir vietovardžių r-klės: p. 875–886. – ISBN 978-9955-589-20-4

Šaltiniai

↑ ^1,0 ^1,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 222 psl.
↑ „Objekto Nr. 1520 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
↑ Vienybės ąžuolas. arboristai.lt
↑ Tadas Šidiškis. Velniakalnių kraštas. Vilnius, 2009. (46. Žeimelis. Žeimelio sen. - Akmenys su dubenimis)
↑ „Objekto Nr. 17179 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
↑ Ekskavatorių šokis ant protėvių kaulų: ar pavyks išgelbėti Žeimelio kapinyną? 15min.
↑ Первая всеобщая перепись населения Российской империи 1897 г.rus. '90 psl
↑ Žeimelis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 878 psl.
↑ Žeimelis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 479 psl.
↑ Žeimelis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 641
↑ Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatai, 2013, 172 psl.
↑ „Objekto Nr. 17009 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
↑ Žeimelyje sudegė istorinis raudonų plytų pastatas – viena iš karčemų. 15min.lt

Žeimelis. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 68 psl.

Nuorodos

Aplinkinės gyvenvietės

KRIUKAI – 13 km
Blauzdžiūnai – 8 km

Lauksodis – 4 km
LINKUVA – 22 km
PAKRUOJIS – 40 km

Noreikai – 6 km
VAŠKAI – 15 km

[GSSRI-1] 1,0 ^1,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 222 psl.

[2] „Objekto Nr. 1520 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.

[3] Vienybės ąžuolas. arboristai.lt

[4] Tadas Šidiškis. Velniakalnių kraštas. Vilnius, 2009. (46. Žeimelis. Žeimelio sen. - Akmenys su dubenimis)

[5] „Objekto Nr. 17179 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.

[6] Ekskavatorių šokis ant protėvių kaulų: ar pavyks išgelbėti Žeimelio kapinyną? 15min.

[7] Первая всеобщая перепись населения Российской империи 1897 г.rus. '90 psl

[MLTE-8] Žeimelis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 878 psl.

[LTE-9] Žeimelis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 479 psl.

[TLE-10] Žeimelis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 641

[11] Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatai, 2013, 172 psl.

[12] „Objekto Nr. 17009 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.

[13] Žeimelyje sudegė istorinis raudonų plytų pastatas – viena iš karčemų. 15min.lt

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]

[10]

[11]

[12]

[13]

@@ Eilutė 74: / Eilutė 74: @@
 === Žymūs žmonės ===
-* [[1753]]–[[1759]] m. Žeimelyje gyveno ir dirbo latvių rašytojas, folkloristas kunigas [[Gothardas Frydrichas Stenderis]] (1714–1796). Čia gyvendamas jis vokiečių kalba sukūrė pirmąją latvių kalbos gramatiką. Ji ilgai buvo latvių kalbos pažinimo pagrindu.
+* 1759–1802 m. Žeimelyje gyveno ir tarnavo kunigas [[Konradas Šulcas]] ([[1731]]–[[1802]]).
+*[[1753]]–[[1759]] m. Žeimelyje gyveno ir dirbo latvių rašytojas, folkloristas kunigas [[Gothardas Frydrichas Stenderis]] (1714–1796). Čia gyvendamas jis vokiečių kalba sukūrė pirmąją latvių kalbos gramatiką. Ji ilgai buvo latvių kalbos pažinimo pagrindu.
 * [[Lybegotas Otto Konradas Šulcas]] (1772–1840) – evangelikų liuteronų kunigas ir latvių literatas. (Ilgamečio Žeimelio evangelikų liuteronų bažnyčios kunigo [[Konradas Šulcas|Konrado Šulco]] sūnus).
 * Žeimelio evangelikų liuteronų parapijai priklausė ir Gedučiuose gyvenęs pirmasis Lietuvos fizikas-chemikas [[Teodoras Grotusas]] (1785–1822), kuris aprašė pirmąją [[elektrolizė]]s teoriją, fotochemiįos pagrindus, parašė apie 50 mokslinių darbų.