Bairoito markgrafystė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Pakajus (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Taksonomas (aptarimas | indėlis)
S Pusiau automatinis straipsnių be šaltinių žymėjimas
Eilutė 1: Eilutė 1:
{{Šaltiniai|nuo=2020 m. lapkričio}}
{{Infolentelė buvusi valstybė
{{Infolentelė buvusi valstybė
|paprastas_pav = Bairoito markgrafystė
|paprastas_pav = Bairoito markgrafystė

16:24, 18 lapkričio 2020 versija

   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Markgraftum Brandenburg-Bayreuth
Brandenburgo-Bairoito markgrafystė
Šventosios Romos imperijos valstybė

1398 – 1792

herbas of Bairoito markgrafystė

herbas

Location of Bairoito markgrafystė
Location of Bairoito markgrafystė
1791 m. žemėlapis
Sostinė Kulmbachas (iki 1604 m.)
Bairoitas (pradedant 1604 m.)
Valdymo forma monarchija
Istorija
 - Niurnbergo burggrafystės padalinimas 1398 m., 1398
 - prijungta prie Prūsijos karalystės 1792 m.

Bairoito markgrafystė (vok. Markgraftum Bayreuth), kitaip Brandenburgo-Bairoito markgrafystė (vok. Markgraftum Brandenburg-Bayreuth), Brandenburgo-Kulmbacho markgrafystė (vok. Markgraftum Brandenburg-Kulmbach) – imperatorinio pavaldumo markgrafystė Šventojoje Romos imperijoje, kurios centras buvo Bavarijos miestas Bairoitas. Iki 1604 m. markgrafystės sostinė buvo Kulmbachas, vėliau markgrafų rezidencija buvo perkelta į markgrafų rūmus Bairoite. .

Iki Šventosios Romos imperijos panaikinimo 1806 m. markgrafystę dažnai vadino Kulmbacho kunigaikštyste (vok. Fürstentum Kulmbach), Brandenburgo-Kulmbacho kunigaikštyste (vok. Fürstentum Brandenburg-Kulmbach), Bairoito kunigaikštyste (vok. Fürstentum Bayreuth).

Istorija

Markgrafystė buvo įkurta 1398 m., kai mirė Niurnbergo burggrafas Frydrichas V. Jo valdos buvo padalintos dviem jo sūnums – jaunesnysis sūnus Frydrichas VI gavo Ansbacho žemes, o vyresnysis Jonas III – Bairoito žemes. 1420 m. birželio 11 d. Jonui III mirus šias dvi valdas kartu ėmė valdyti Frydrichas VI, kuris 1415 m. buvo tapęs Brandenburgo kurfiurstu Frydrichu I.

1440 m. rugsėjo 21 d. kurfiurstas Frydrichas I mirė, ir jo valdytos žemės buvo padalintos jo sūnums – Jonas Alchemikas ėmė valdyti Bairoito markgrafystę (kitaip Brandenburgas-Kulmbachas), Frydrichas – Brandenburgo markgrafystę, o Albertas Achilas – Ansbacho markgrafystę. Ansbachą valdė jaunesniosios Hohencolernų šakos atstovai, o pati šaka buvo vadinama Brandenburgo-Ansbacho Hohencolernais.

Jonas Alchemikas atsisakė savo teisių į Bairoito markgrafystę 1457 m., ir ši atiteko jo broliui Brandenburgo markgafui Albertui Achilui. Nuo tada markgrafystę ėmė valdyti Brandenburgo markgrafų giminės jaunesnioji šaka, paprastai vadinta Brandenburgo-Bairoito markgrafais (nors Bairoitas ir Brandenburgas yra toli vienas nuo kito).

1500 m. Bairoito markgrafystė tapo Frankonijos imperinės apygardos dalimi.

1769 m. sausio 20 d. mirė markgrafas Frydrichas Christianas (paskutinis Brandenburgo-Bairoito linijos atstovas), ir markgrafystę ėmė valdyti Brandenburgo-Ansbacho markgrafas Christianas Frydrichas Karolis Aleksandras. Šis 1791 m. gruodžio 2 d. pardavė abi šias valdas Prūsijos karaliui Frydrichui Vilhelmui II. Markgrafas tuo metu buvo vidutinio amžiaus ir bevaikis, o karalius Frydrichas Vilhelmas II buvo jo giminaitis ir Hohencolernų giminės galva. Markgrafas su antrąja žmona angle persikraustė į Angliją.

Nuo 1792 m. sausio 28 d. Bairoito markgrafystės žemes valdė Prūsijos karalystės skiriami valdytojai.

Bairoito markgrafai

  • 1398: Jonas III Niurnbergietis (Johann III. von Nürnberg ), Niurnbergo burggrafas
  • 1420: Frydrichas I Brandenburgietis (Friedrich I. von Brandenburg), Brandenburgo markgrafas
  • 1440: Jonas IV Alchemikas (Johann von Brandenburg der Alchimist), Brandenburgo-Kulmbacho markgrafas
  • 1457: Albertas I Achilas (Albrecht Achilles von Brandenburg), kuris nuo 1470 m. buvo ir Brandenburgo markgrafas
  • 1486: Zigmundas (Siegmund von Brandenburg-Kulmbach)
  • 1495: Frydrichas II (Friedrich II. von Brandenburg-Ansbach-Kulmbach), taip jis buvo Ansbacho markgrafas Frydrichas I. Jo žmona buvo Sofija Jogailaitė.
  • 1515: Kazimieras (Kasimir von Brandenburg-Kulmbach ); jo motina buvo Sofija Jogailaitė
  • 1527: Albertas Alsibiadas (Albrecht II. Alcibiades von Brandenburg-Kulmbach)
  • 1553: Jurgis Frydrichas (Georg Friedrich I. der Ältere ), kuris buvo ir Ansbacho markgrafas
  • 1603: Christianas (Christian von Brandenburg-Bayreuth)
  • 1655: Christianas Ernstas (Christian Ernst von Brandenburg-Bayreuth)
  • 1712: Jurgis Vilhelmas (Georg Wilhelm von Brandenburg-Bayreuth )
  • 1726: Jurgis Frydrichas Karolis (Georg Friedrich Karl von Brandenburg(-Kulmbach)-Bayreuth)
  • 1735: Frydrichas III (Friedrich III. von Brandenburg-Bayreuth)
  • 1763: Frydrichas Christianas (Friedrich Christian von Brandenburg-Bayreuth )
  • 1769–1791: Christianas Frydrichas Karolis Aleksandras (Christian Friedrich Karl Alexander von Brandenburg-Ansbach ), taip pat Ansbacho markgrafas.