Merojė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 16°56′22″ š. pl. 33°45′0″ r. ilg. / 16.93944°š. pl. 33.75000°r. ilg. / 16.93944; 33.75000
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Šalinamas Link FA šablonas.
Taksonomas (aptarimas | indėlis)
S Pusiau automatinis straipsnių be šaltinių žymėjimas
Eilutė 1: Eilutė 1:
{{Šaltiniai|nuo=2020 m. lapkričio}}
{{Sen miestas
{{Sen miestas
| pavadinimas = Meroė
| pavadinimas = Meroė

17:59, 17 lapkričio 2020 versija

   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Meroė

Meroės piramidės
Meroė
Meroė
Koordinatės 16°56′22″ š. pl. 33°45′0″ r. ilg. / 16.93944°š. pl. 33.75000°r. ilg. / 16.93944; 33.75000
Vieta Sudanas, Nilo Upės vilajetas
Regionas Nubija
Istorija
Pastatytas VIII a. pr. m. e.
Sugriautas IV a.
Laikotarpis senovė
Tauta nubiai
Dievas Apedemakas
Informacija
Žvalgytas nuo 1821 m.
Tirtas 1844 m.
Vikiteka VikitekaVikiteka
UNESCO vėliava UNESCO (angl.) (pranc.): 1336

Meroė (arab. مرواه = Meruwah, sen. gr. Μερόη) – senovės miestas Nubijoje, rytiniame Nilo krante, netoli Šendžio miesto (Sudanas). Šis miestas keletą amžių buvo Kušo imperijos sostine ir meroitų kultūros centru.

Meroė tarp VIII a. pr. m. e. ir V a. m. e. buvo Kušo imperijos pietine sostine (šiaurinė – Napata) ir vadinta Medewi ar Bedewi. Iš šio laikotarpio randama aukštų kušitų pareigūnų kapaviečių. Miestas ypač klestėjo apie 280 m. pr. m. e., kai valdė karalius Arakamanis. Romėnams užkariavus Egiptą, nubiai pradėjo žygius į jo žemes, romėnai atsakė kontratakomis. 22 m. pr. m. e. tarp Romos ir Moroės sudaryta taika. I-II a. m. e. miestas pradėjo silpti. Miestas paminėtas „Eritrėjos jūros periple“. Galiausiai ~330 m. miestą užkariavo Aksumo valdovas.

Savo klestėjimo laiku, Meroė buvo svarbus metalurgijos centras, iš čia metalas vežtas į Indiją, Kiniją. Iš čia taip pat gabenti medvilnės gaminiai, auksas, juvelyrika, egzotiški gyvūnai. Buvo įrengtos irigacinės sistemos laukams drėkinti. Nuo III a. pr. m. e. čia pradėtas naudoti meroitų raštas, kuriuo buvo rašoma ant stelų. Meroės žmonės garbino Apedemaką, Sekhmetą, egiptiečių dievus.

Meroės ritualinį kompleksą sudaro 3 laidojimo vietos, iš kurių dvi – karališkosios. Kaip antkapiai statytos nubiškos piramidės.

Meroė atrasta 1821 m. prancūzų gamtininko Frédéric Cailliaud. Detalesni kasinėjimai pradėti XIX a. vid. Nuo 2011 m. Meroė įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.