Linji mūšis

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Linji mūšis
Linji mūšis
Data 1815 m. birželio 16 d. Vieta į šiaurės rytus nuo Šarlerua, pietų Belgija Rezultatas strateginė Prancūzijos pergalė

Linji mūšis – Šimto dienų kampanijos mūšis, tarp Napoleono ir Bliucherio vadovaujamos Prūsijos kariuomenės, dvi dienos prieš Vaterlo mūšį.

Padėtis prieš mūšį

Sąjungininkai nepastebėjo, kaip Napoleonas birželio 15 d. išžygiavo iš Paryžiaus, perėjo Belgijos sieną ir užėmė Šarlerua. Prieš jį buvo dvi sąjungininkų kariuomenės: prūsai ir britų, olandų, belgų ir vokiečių pajėgos pavaldžios Velingtonui. Kartu jos dukart viršijo prancūzus, tačiau Napoleonas tikėjosi nugalėti jas po vieną. Birželio 16 d. jis kartu su pagrindinėmis pajėgomis susiruošė pulti prūsus, o maršalą Nėjų pasiuntė užimti Kvatro-Brasą. Bluicheris atitraukė savo pajėgas palei kalvagūbrius Linji kaimo pakraščiuose.

Mūšio eiga

Prancūzai atakavo pusę trijų popiet. Napoleonas norėjo apsuptį prūsus, tačiau jo planas priklausė nuo to, ar atžygiuos grafo de Erlono korpusas. Tačiau grafas gavo kitokių nurodymų iš Nėjaus ir prie Linji pasirodė tik dienos pabaigoje ir iš netikėtos pusės. Prancūzijos kariai išsigando, nes pamanė, kad atžygiavo prūsų pastiprinimas. Aštuntą vakaro Napoleonas pasiuntė pirmyn Imperatoriškąją gvardija, kuri turėjo sutriuškinti prūsus. Bliucheris vadovavęs kavalerijos kontratakai buvo nublokštas nuo žirgo, o prūsai atsitraukė prisidengdami tamsa. Jie buvo nugalėti, tačiau nesutriuškinti ir ši nesėkmė atsiliepė Napoleonui prie Vaterlo.