Bardo: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
n. |
S Pusiau automatinis straipsnių be šaltinių žymėjimas |
||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
{{Šaltiniai|nuo=2020 m. lapkričio}} |
|||
'''Bardo''' ({{bo|བར་དོ་|bar do}} „tarp“) – [[Tibeto budizmas|Tibeto]] budizme vadinama būsena tarp [[mirtis|mirties]] akimirkos ir tolesnio persikūnijimo arba [[nirvana|nirvanos]], būsena tarp daiktiškojo ir dvasinio pasaulio. Bardo atitinka sanskritinėje budistinėje literatūroje minimą būseną {{sa|अन्तर्भाव|antrabhāva}} („tarp būčių“). |
'''Bardo''' ({{bo|བར་དོ་|bar do}} „tarp“) – [[Tibeto budizmas|Tibeto]] budizme vadinama būsena tarp [[mirtis|mirties]] akimirkos ir tolesnio persikūnijimo arba [[nirvana|nirvanos]], būsena tarp daiktiškojo ir dvasinio pasaulio. Bardo atitinka sanskritinėje budistinėje literatūroje minimą būseną {{sa|अन्तर्भाव|antrabhāva}} („tarp būčių“). |
||
07:00, 17 lapkričio 2020 versija
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Bardo (tibet. བར་དོ་ = bar do „tarp“) – Tibeto budizme vadinama būsena tarp mirties akimirkos ir tolesnio persikūnijimo arba nirvanos, būsena tarp daiktiškojo ir dvasinio pasaulio. Bardo atitinka sanskritinėje budistinėje literatūroje minimą būseną skr. अन्तर्भाव = IAST: antrabhāva („tarp būčių“).
Žymiausias tekstas, skirtas aprašyti bardo yra taip vadinama „Tibetiečių mirusiųjų knyga“ (Bardo Thodol). Joje išskiriamos 6 bardo stadijos:
- Kjenai (skye gnas) bardo; „gyvybės bardo“ – trunka nuo gyvybės užsimezgimo iki paskutinio atodūsio, kai minčių srautas palieka kūną.
- Milam (rmi lam) bardo; „sapnų bardo“ – tai pirmojo bardo dalis, kuomet žmogaus sąmonė nugrimzta į sapną.
- Samten (bsam gtan) bardo; „meditacijos bardo“ – šią bardo būseną pasiekia dvasiškai įgudusieji meditacijos metu.
- Čikhai (`chi kha`i) bardo; „mirties bardo“ – tai būsena tuoj po mirties, kai prasideda vidinių ir išorinių komponentų susiliejimas, mahabhūtų yrimas.
- Čonji (chos nyid) bardo; „švytėjimo bardo“ – tai po paskutinio vidinio iškvėpimo (pranos iškvėpimo) prasidedantis tikrosios prigimties švytėjimas; tada prasideda regėjimai ir garsiniai reiškiniai. Tuo metu prie mirusiojo skaitoma „Mirusiųjų knyga“, kuria jis kviečiamas eiti link šviesos, nes dvasiškai menkiau išsivystę neatpažįsta vaiskiojo švytėjimo (osel) ir gali nuo jo nuklysti.
- Sidpa (srid pa) bardo; „perėjimo bardo“ – jo metu mirusysis, priklausomai nuo karminių sėklų, esančių „sąmonės saugykloje“ (alaja vidžnianoje) pereina į naują būvį.