Velkamoji artilerija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S (GR) File renamed: File:Guerre 14-18-Artillerie de campagne allemande-1914.JPGFile:Artillerie de campagne allemande pre-1914.jpg Criterion 3 (obvious error) · Wrong date - photograph is not from WWI (but presumably significantly older)
Taksonomas (aptarimas | indėlis)
S Pusiau automatinis straipsnių be šaltinių žymėjimas
Eilutė 1: Eilutė 1:
{{Šaltiniai|nuo=2020 m. lapkričio}}
'''Velkamoji artilerija''' ({{en|towed artillery}}; {{Ru|буксируемая артиллерия}}) – judrioji [[artilerija]], kurios [[pabūklas|pabūklus]] ir [[minosvaidis|minosvaidžius]] gabena vilkikai – automobiliai, specialūs artilerijos vilkikai, traktoriai ir kitos vilkimo priemonės. Tam velkamosios artilerijos pabūklai turi ratus, bet neturi savo variklio. Tik kai kurie velkamieji artilerijos pabūklai turi silpną variklį, kurio dėka pabūklas gali pavažiuoti kelis šimtus metrų į kitą poziciją.
'''Velkamoji artilerija''' ({{en|towed artillery}}; {{Ru|буксируемая артиллерия}}) – judrioji [[artilerija]], kurios [[pabūklas|pabūklus]] ir [[minosvaidis|minosvaidžius]] gabena vilkikai – automobiliai, specialūs artilerijos vilkikai, traktoriai ir kitos vilkimo priemonės. Tam velkamosios artilerijos pabūklai turi ratus, bet neturi savo variklio. Tik kai kurie velkamieji artilerijos pabūklai turi silpną variklį, kurio dėka pabūklas gali pavažiuoti kelis šimtus metrų į kitą poziciją.



13:49, 16 lapkričio 2020 versija

   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Velkamoji artilerija (angl. towed artillery; rus. буксируемая артиллерия) – judrioji artilerija, kurios pabūklus ir minosvaidžius gabena vilkikai – automobiliai, specialūs artilerijos vilkikai, traktoriai ir kitos vilkimo priemonės. Tam velkamosios artilerijos pabūklai turi ratus, bet neturi savo variklio. Tik kai kurie velkamieji artilerijos pabūklai turi silpną variklį, kurio dėka pabūklas gali pavažiuoti kelis šimtus metrų į kitą poziciją.

Istoriškai pirmieji artilerijos pabūklai buvo beračiai, juos perveždavo įkeltus į vežimus ir kitais panašiais būdais. Po to pabūklai įgijo ratus ir tapo velkamaisiais. Dalis pabūklų yra visiškai stacionarūs (pvz., fortifikacijoje naudojami kaponiriniai pabūklai), kiti juda kartu su laivu (laivų pabūklai).
XX a. atsirado savaeigiai pabūklai, kuriems vilkikai nebereikalingi – tai savaeigė artilerija.