Albert Camus: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

20:30, 15 lapkričio 2020 versija

Albert Camus
Vaizdas:Albert Camus2.jpg
Kamiu 1957 m.
Gimė	1913 m. lapkričio 7 d. Dreanas (buv. Mondovi), Prancūzų Alžyras
Mirė	1960 m. sausio 4 d. (46 metai) Vilblevenas, Burgundija, Prancūzija
Palaidotas (-a)	Lurmareno kapinės, Vokliūzas
Tautybė	prancūzas
Sutuoktinis (-ė)	Simone Hie, Francine Faure
Religija	-

Veikla	filosofas, rašytojas, dramaturgas

Išsilavinimas	filosofas
Alma mater	Alžyro universitetas

Žymūs apdovanojimai
Nobelio literatūros premija

Vikiteka	Albert Camus

Albert Camus (Alberas Kamiu, 1913 m. lapkričio 7 d. – 1960 m. sausio 4 d.) – prancūzų-alžyriečių kilmės filosofas ir rašytojas, egzistencializmo atstovas.^[1] Laikomas vienu žymiausių XX a. prancūzų rašytojų.

Visgi pats A. Kamiu teigė neatstovaujantis jokios mokyklos ar ideologijos, jis netgi neigė savo tapatumą su egzistencializmu bei yra sakęs – „Aš netikiu Dievu ir nesu ateistas“.

Biografija

Gimė darbininkų šeimoje Mondovio kaime, Alžyre^[2]. Iš Elzaso kilęs tėvas buvo sužeistas mūšyje prie Marnos ir mirė. Tuo metu Alberui nebuvo nė vienerių. Motina buvo dalinai kurčia ir jų namuose „daiktai neturėjo vardų“, kaip vėliau apibūdino A. Kamiu. 1923 m. Alberas Kamiu mokėsi komunalinėje mokykloje, vėliau laimėjo vietą į licėjų. Tuo metu pasireiškė tuberkuliozė, vėliau kankinusi filosofą visą gyvenimą. Jau mokykloje susidomėjo filosofija, 1936 m. gavo Alžyro universiteto filosofo diplomą (jo diplominis darbas buvo – „Neoplatonizmas ir krikščioniškoji mintis“).

1934–1937 m. A. Kamiu buvo Prancūzijos kompartijos narys. Komunistinis judėjimas jį viliojo kovos šūkiais ir tuo, kad gynė nuskriaustuosius, reikalavo jiems teisių: tačiau, nesigilindamas į mokslinius marksizmo pagrindus, į darbo žmonių kovą jis žiūrėjo ne iš klasinių pozicijų. Organizuota klasių kova jam buvo nepriimtina, todėl 1937 m. jis iš partijos buvo išmestas apkaltinus trockizmu. Savo jaunystės laikus, kai mokėsi licėjuje, A. Kamiu aprašė autobiografinėje knygoje „Pirmasis žmogus“ (Le Premier Homme), kurios rankraštis buvo rastas automobilyje, kuriuo važiuodamas žuvo avarijoje 1960 m. sausio 4 d.

1938 m. persikėlė gyventi į Prancūziją. Per karą dalyvavo Prancūzijos Pasipriešinimo judėjime. Tada sutiko Žaną Polį Sartrą, su kuriuo užsimezgė artima draugystė. 1944–1947 m. redagavo kartu įsteigtą pogrindinį laikraštį „Combat“. Vėliau jų keliai 1951 m. išsiskyrė dėl Sartro komunistinių pažiūrų.

1957 m. už kūrybą gavo Nobelio premiją.

1960 m. sausio 4 d. žuvo autoavarijoje.

Kūrybos bruožai

A. Kamiu savo kūryboje žmogaus gyvenimą traktuoja kaip absurdą, neturintį jokios aukštesnės prasmės. Žmogus svetimas ir priešiškas pasauliui, nes pasaulis savo ruožtu priešiškas, svetimas ir nepavaldus žmogui. Beviltiškumui ir absurdui galima priešintis tik maištaujant, protestuojant ir kuriant. Vienintelė pateisinama maišto forma – kūryba. Todėl pasak A. Kamiu, „Kūrėjo paskirtis tarnauti: tiesai ir laisvei“, nes tik suvokęs ir patyręs absurdą žmogus gali patirti nors ir trumpą, tačiau prasmingą džiaugsmo akimirką.

A. Kamiu atkreipia dėmesį į visuomenės normų ir įstatymų primetimą žmogui, pabrėžia buvimą savimi, peikdamas „atrodymą“, taip pat parodo, kad žmogus yra atsakingas už savo poelgius, atsakingas sau. Vienintelė žmogaus priedermė – meilė – tai tuo pačiu ir vienintelė paguoda pasaulyje, neturinčiame jokios aukštesnės prasmės (t. y. amžinojo gyvenimo, ruošimosi amžinajam gyvenimui – vienintelis rojus ir kartu pragaras yra čia ir dabar), nei švelnus artimo (esančio šalia ir brangaus) žmogaus žvilgsnis, apkabinimas.

A. Kamiu kūryboje labai svarbią vietą užima gamta (ypač jūra, Alžyras). A. Kamiu paprašius paminėti keletą pirmų pasitaikiusių žodžių, vienas iš jų buvo – jūra. A. Kamiu labai svarbi jungtis su gamta, tuo jis priartėja prie senosios graikiškosios tradicijos^{[reikalingas šaltinis]}.

Kūryba

Apybraižų rinkiniai: „Išvirkščioji ir geroji pusė“ (1939), „Jungtuvės“ (Les noces, 1938).
Filosofinės esė: „Sizifo mitas“ (1943), „Maištaujantis Žmogus“ (1951).
Pjesės: drama „Kaligula“ (1944), „Nesusipratimas“, „Apgulties padėtis“ (1948), „Teisieji“.
Novelių rinkinys: „Tremtis ir karalystė“ (1957).
Romanai: „Laiminga mirtis“ (1938), „Svetimas“ (1942), „Maras“ (1947), „Krytis“ (1956).

Šaltiniai

↑ Albert Camus. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001
↑ kuris tuo metu (iki 1962) buvo Prancūzijos kolonija

Vikicitatos

Wikiquote logo

Puslapis Vikicitatose –

Albert Camus

[1] Albert Camus. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001

[2] uris tuo metu (iki 1962) buvo Prancūzijos kolonija

[1]

[2]

@@ Eilutė 31: / Eilutė 31: @@
 |vikiteka= Category:Albert Camus
 }}
-'''Albert Camus''' (''Alberas Kamiu'', [[1913]] m. [[lapkričio 7]] d. – [[1960]] m. [[sausio 4]] d.) – prancūzų-alžyriečių kilmės [[filosofas]] ir rašytojas, [[Egzistencializmas|egzistencializmo]] atstovas. Laikomas vienu žymiausių [[XX a.]] prancūzų rašytojų.
+'''Albert Camus''' (''Alberas Kamiu'', [[1913]] m. [[lapkričio 7]] d. – [[1960]] m. [[sausio 4]] d.) – prancūzų-alžyriečių kilmės [[filosofas]] ir rašytojas, [[Egzistencializmas|egzistencializmo]] atstovas.<ref>{{VLE|1|||[https://www.vle.lt/Straipsnis/Albert-Camus-59210 Albert Camus]}}</ref> Laikomas vienu žymiausių [[XX a.]] prancūzų rašytojų.
 Visgi pats A. Kamiu teigė neatstovaujantis jokios mokyklos ar ideologijos, jis netgi neigė savo tapatumą su egzistencializmu bei yra sakęs – „Aš netikiu Dievu ir nesu [[ateistas]]“.
@@ Eilutė 46: / Eilutė 46: @@
  m. sausio 4 d. žuvo autoavarijoje.
-== A. Kamiu kūrybos bruožai ==
+== Kūrybos bruožai ==
-[[Vaizdas:20041113-002 Lourmarin Tombstone Albert Camus.jpg|thumb|Alberto Kamiu antkapis]]
+[[Vaizdas:20041113-002 Lourmarin Tombstone Albert Camus.jpg|thumb|Albero Kamiu antkapis]]
-A. Kamiu savo kūryboje žmogaus gyvenimą traktuoja kaip absurdą, neturintį jokios aukštesnės prasmės. Žmogus svetimas ir priešiškas pasauliui, nes pasaulis savo ruožtu priešiškas, svetimas ir nepavaldus žmogui. Beviltiškumui ir absurdui galima priešintis tik maištaujant, protestuojant ir kuriant. Vienintelė pateisinama maišto forma – kūryba. Todėl pasak A.Kamiu, „Kūrėjo paskirtis tarnauti: tiesai ir laisvei“, nes tik suvokęs ir patyręs absurdą žmogus gali patirti nors ir trumpą, tačiau prasmingą džiaugsmo akimirką.
+A. Kamiu savo kūryboje žmogaus gyvenimą traktuoja kaip absurdą, neturintį jokios aukštesnės prasmės. Žmogus svetimas ir priešiškas pasauliui, nes pasaulis savo ruožtu priešiškas, svetimas ir nepavaldus žmogui. Beviltiškumui ir absurdui galima priešintis tik maištaujant, protestuojant ir kuriant. Vienintelė pateisinama maišto forma – kūryba. Todėl pasak A. Kamiu, „Kūrėjo paskirtis tarnauti: tiesai ir laisvei“, nes tik suvokęs ir patyręs absurdą žmogus gali patirti nors ir trumpą, tačiau prasmingą džiaugsmo akimirką.
 A. Kamiu atkreipia dėmesį į visuomenės normų ir įstatymų primetimą žmogui, pabrėžia buvimą savimi, peikdamas „atrodymą“, taip pat parodo, kad žmogus yra atsakingas už savo poelgius, atsakingas sau. Vienintelė žmogaus priedermė – [[meilė]] – tai tuo pačiu ir vienintelė paguoda pasaulyje, neturinčiame jokios aukštesnės prasmės (t. y. amžinojo gyvenimo, ruošimosi amžinajam gyvenimui – vienintelis [[rojus]] ir kartu [[pragaras]] yra čia ir dabar), nei švelnus artimo (esančio šalia ir brangaus) žmogaus žvilgsnis, [[apkabinimas]].
-Kamiu kūryboje labai svarbią vietą užima gamta (ypač jūra, Alžyras). Kamiu paprašius paminėti keletą pirmų pasitaikiusių žodžių, vienas iš jų buvo – jūra. Kamiu labai svarbi jungtis su gamta, tuo jis priartėja prie senosios graikiškosios tradicijos{{faktas}}.
+A. Kamiu kūryboje labai svarbią vietą užima gamta (ypač jūra, Alžyras). A. Kamiu paprašius paminėti keletą pirmų pasitaikiusių žodžių, vienas iš jų buvo – jūra. A. Kamiu labai svarbi jungtis su gamta, tuo jis priartėja prie senosios graikiškosios tradicijos{{faktas}}.
 == Kūryba ==