Plazminė ląstelė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Pusiau automatinis straipsnių be šaltinių žymėjimas |
|||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
{{Šaltiniai|nuo=2020 m. lapkričio}} |
|||
[[Vaizdas:Plasmacell.jpg|miniatiūra|Dideliu padidinimu matoma apvalios formos plazminė ląstelė, pakraštyje esančiu palyginti nedideliu branduoliu]] |
[[Vaizdas:Plasmacell.jpg|miniatiūra|Dideliu padidinimu matoma apvalios formos plazminė ląstelė, pakraštyje esančiu palyginti nedideliu branduoliu]] |
||
[[Vaizdas:B-Zelle-Plasmazellen.png|thumb|220px|left|Plazminės ląstelės susiformuoja iš B limfocitų]] |
[[Vaizdas:B-Zelle-Plasmazellen.png|thumb|220px|left|Plazminės ląstelės susiformuoja iš B limfocitų]] |
||
03:35, 15 lapkričio 2020 versija
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Plazminė ląstelė, arba plazmocitas – B limfocitams priskiriama ląstelė, kurios pagrindinė funkcija yra antikūnų sintezė. Plazminės ląstelės paprastai randamos nedideliais kiekiais kaulų čiulpuose. Tai virš 10 µm skersmens ovalios ląstelės, turinčios ekscentrišką branduolį.
Plazmocitai susidaro iš aktyvintų B limfocitų ir gyvena tik 10-30 dienų. Jų citoplazmoje gerai susiformavęs grūdėtasis endoplazminis tinklas, Goldžio kompleksas, daug laisvųjų ribosomų, ryškių centriolių ir pavienių lizosomų.
Plazminių ląstelių piktybinės ligos vadinamos monokloninėmis gamapatijomis.
|
Šis straipsnis apie citologiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |