Rūgšties disociacijos konstanta

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Rūgšties disociacijos konstanta (rūgštingumo konstanta) yra pusiausvyros konstantos rūšis kuri apibūdina vandenilio jonų atskilimo laipsnį nuo vandenyje ištirpusios rūgšties. Svarbu įsidėmėti, kad H₂O koncentracija yra praleidžiama rašant išraišką, kuri pasižymėjus rūgštį bendra forma kaip HA atrodo taip:

HA(aq) + H₂O(l) --> H₃O⁺(aq) + A^–(aq)

$K_{a}={\frac {[{\mbox{H}}_{3}{\mbox{O}}^{+}][{\mbox{A}}^{-}]}{[{\mbox{HA}}]}}$

Kadangi paprastai gaunami labai „negražūs“ skaičiai tai panašiu stiliumi kaip ir pH, gali būti išreiškiama ir pKa:

pK_a = − log₁₀ K_a

Čia tik svarbu nesusipainioti, nes kuo didesnė K_a (ar mažesnė pK_a) tuo rūgštis stipresnė.

Bazės disociacijos konstanta

Lygiai tokiu pat stiliumi išreiškiamas ir bazingumas (Kb):

A^–(aq) + H₂O(l) ⇌ HA(aq) + OH^–(aq)

$K_{b}={\frac {[{\mbox{HA}}][{\mbox{OH}}^{-}]}{[{\mbox{A}}^{-}]}}$

pK_b = − log₁₀ K_b

Ryšys tarp Ka ir jos konjuguotos bazės Kb

Sudauginus šias konstantas gauname Kw kuri yra lygi 1.0 × 10^-14 esant 25 °C. Formulėmis tai atrodo taip:

K_aK_b = K_w

pK_a + pK_b = pK_w