Valstybinis Vilniaus mažasis teatras: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

16:13, 21 spalio 2020 versija

Šiame straipsnyje pernelyg plačiai remiamasi su straipsnio objektu artimai susijusiais šaltiniais.
Dėl to straipsnyje pateikiama informacija gali būti nepakankamai objektyvi. Jei galite, straipsnio informaciją pagrįskite nuorodomis į nepriklausomus antrinius šaltinius

Valstybinis Vilniaus mažasis teatras (VVMT) – įkurtas 1990 m. kovo 2 d. Jis vos devyniomis dienomis vyresnis už kovo 11 d. atkurtą Lietuvos Respubliką. 1997 m. Vilniaus mažajam teatrui suteiktas valstybinio teatro statusas. 2005 m. įsikūrė Vilniaus centre, pastate Gedimino pr. 22. Teatro įkūrėjas ir meno vadovas – režisierius Rimas Tuminas. Pirmosios teatro trupės branduolį sudarė dar 8-ojo dešimtmečio pabaigoje susibūręs buvusių Rimo Tumino studentų kursas.

Vilniaus mažasis teatras žiūrovus vilioja ne tik išskirtine architektūra ir legendomis, bet ir aukšto meninio lygio repertuaru. Dar neturėdamas savo namų Gedimino pr. 22, teatras itin daug keliavo ir pelnė tarptautinį pripažinimą. Teatro vadovo ir režisieriaus Rimo Tumino spektakliai „Vyšnių sodas“, „Maskaradas“, „Nusišypsok mums, Viešpatie“, „Madagaskaras“ ir kiti aplankė daugybę šalių – nuo Švedijos iki Italijos, nuo Pietų Korėjos iki Meksikos – ir pelnė ne vieną prestižinį apdovanojimą. Po „Maskarado“ gastrolių 1999 m. Jungtinėje Karalystėje anglų spauda Vilniaus mažojo teatro trupę pavadino net viena geriausių pasaulyje. Prie tokios sėkmės neabejotinai daug prisidėjo ne tik originalus R. Tumino režisūrinis bei pedagoginis talentas, bet ir per daugybę metų susiformavęs išskirtinis aktorių ansamblis.

Teatras garsus pasaulyje pripažintais kūrėjais, tokiais kaip režisierius Rimas Tuminas, kompozitorius Faustas Latėnas, scenografai Adomas Jacovskis, Vytautas Narbutas ir kt. Čia vaidino garsūs aktoriai Arnas Rosenas, Audris Mečislovas Chadaravičius, Vytautas Grigolis, Irena Marija Leonavičiūtė-Bratkauskienė, Irena Garasimavičiūtė, Mykolas Smagurauskas, Saulius Mykolaitis, Vytautas Šapranauskas ir kt. Iki 2014 m. rugsėjo Vilniaus mažajame teatre vaidino ir Nacionalinės premijos laureatas Regimantas Adomaitis, kiti aktoriai Aldona Janušauskaitė, Rimantas Bagdzevičus, Eglė Čekuolytė, Adrija Čepaitė, Rimantė Valiukaitė, Dalia Overaitė, Vladas Bagdonas, Povilas Budrys, Vytautas Rumšas (vyresn.), Sigitas Račkys, Evaldas Jaras, Darius Gumauskas, Leonardas Pabedonoscevas, Ineta Stasiulytė, Toma Vaškevičiūtė ir kt.

Šiuo metu teatro trupėje trijų kartų režisieriaus R. Tumino mokiniai:

Be jų Valstybinio Vilniaus mažojo teatro pastatymuose vaidina:

Spektakliuose muziką gyvai atlieka populiarios grupės: „Kabloonak“ (sp. „Fantazijus“) ir „Black Water“ (sp. „12 gramų į šiaurę“)

Vilniaus mažajame teatre, be Maestro Rimo Tumino, spektaklius režisavo Jonas Vaitkus, Ramunė Kudzmanaitė, Evaldas Jaras, Vilius Malinauskas, Artūras Areima, Ramūnas Cicėnas, Laima Adomaitienė, Sigitas Račkys, Vytautas V. Landsbergis, Peter Galambos (Vengrija), Konstantin Bogomolov (Rusija), Etienne Glaser (Švedija), scenografiją ir kostiumus kūrė V. Idzelytė, A. Jacovskytė, M. Jacovskis, G. Makarevičius, Y. Tabakov (Bulgarija), V. Galeckaitė (Dabkienė), R. Daunoravięienė. S. Striaukaitė, K. Daujotaitė, J. Rimkutė J. Statkevičius, A. Kuzmickaitė , L. Lomakina (Rusija), kompozitoriai G. Puskunigis, M. Bialobževskis ir daugelis kitų kūrėjų

Šiuo metu Teatro repertuare galima pamatyti režisierių Rimo Tumino, Gabrielės Tuminaitės, Evaldo Jaro, Pauliaus Ignatavičiaus, Kirilo Glušajevo, Olgos Lapinos, Pauliaus Ignatavičiaus, Aleksandro Špilevojaus, Ulanbeko Baialievo (Rusija) ir kt. darbus.

Pastatas Gedimino pr. 22

Keletą metų Izaoko Smaženevičiaus name (Gedimino pr. 22-24), statytame 1899-1900 m. pagal rusų kilmės architekto Konstantino Korojedovo projektą, veikė Didysis teatras. Tuo metu tai buvo bene didžiausias Vilniaus miesto pastatas.

Dviejų dalių pastatą jungia žemesnė dalis, turinti galeriją. Jungiamojoje dalyje yra įvažiavimas į vidinį kiemą. Fasado dalys abipus pagrindinio įvažiavimo nelygios: rytinė ilgesnė, simetriška. Abiejų dalių kompozicijai panaudoti vienodi architektūriniai elementai; raštuotos mentės jas vertikaliai skaido į kelias dalis, užbaigtas dekoratyviniais frontonais. Dalių vidurines ir kraštines ašis paryškina pusapskričiai balkonai. Durų į vidurinius balkonus šonuose yra grifonų bareljefai. Gatvės fasadas gausiai dekoruotas orderinėmis formomis, ant stogo iškeltas vadinamas prancūziškas kupolas.

Šiame pastate patalpas nuomojosi įvairūs klubai, parduotuvės, išdėstyti aplink tris uždarus kiemus. 1902 m. pradžioje 35 kambarių viešbutį „Bristol“ buvo atidaręs Sankt Peterburgo universiteto studentas Kalmanas Radinas. Puošnią Didžiojo teatro salę, buvusią rytinėje pastato dalyje, 1904 m. suniokojo gaisras. 1908 m. pastate buvo atliktas atnaujinimas pagal architekto M. Prozorovo projektą. Po atnaujinimo pastate buvo įsikūrusi „Žaliojo Štralio“ užeiga.

Vėliau buvo įrengta kita salė – virš centrinės įvažiavimo arkos, kurią 1909-1914 m. nuomojo lietuvių kultūros draugija „Rūta“, rengusi koncertus, paskaitas ir teatro vaidinimus. Lietuvių kultūros draugija "Rūta", įkurta 1906 m. Mykolo Sleževičiaus iniciatyva, ji jungė apie du šimtus narių. Jos veikloje dalyvavo iškiliausi to meto kultūrininkai, Nepriklausomybės Akto signatarai. Organizacijos tikslas buvo šviesti ir kultūriškai ugdyti tiek tuometiniame Vilniaus gubernijos centre Vilniuje, tiek ir jo apylinkėse gyvenančius lietuvius. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui draugijos veikla nutrūko.

Tuomet pastatas Gedimino pr. 22 priklausė Aristarchui ir Arsenijui Pimonovams. Iš pradžių salė, perdengta stiklo blokelių skliautu, buvo naudojama kaip žiemos sodas. Įėjimą į teatrą akcentavo platus prieangis-balkonas, paremtas metalinėmis kolonėlėmis.

Pastatą nuo pat pradžių gaubė išskirtinumo dvasia, legendos aura, susijusi su Česlovo Milošo, Jaschos Heifetzo ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio vardais. Garsiausias lietuvių dailininkas pastate, kuriame įsikūręs Vilniaus mažasis teatras, 1909 m. nutapė didžiausią savo darbą – scenos uždangą. Šiandien teatro laiptinę puošia freska, kurioje atkartoti M. K. Čiurlionio scenos uždangos motyvai. Išskirtinė ir Vilniaus mažojo teatro pastato architektūra: žiūrovų salės lubos unikalios – iš stiklo blokelių. Tokios visoje Europoje yra išlikusios tik dvejos – Vilniuje ir Prahoje (Čekija). Kitų teatro patalpų interjeras pasižymi skoninga atkurto autentiško XIX ir XX a. sandūros stiliaus ir modernizmo jungtimi.

Lietuvių kultūros draugija "Rūta", įkurta 1906 m. Mykolo Sleževičiaus rūpesčiu.

1908 m. pastate buvo atliktas atnaujinimas pagal architekto M. Prozorovo projektą. Po atnaujinimo pastate buvo įsikūrusi „Žaliojo Štralio“ užeiga.

Istorija

1988 m. – Vilniaus mažojo teatro pradžią spektakliu „Čia nebus mirties“ paskelbė Rimas Tuminas ir jo aktorių trupė
1990 m. – režisierius Rimas Tuminas ir jo aktorių trupė oficialiai tapo Vilniaus mažuoju teatru.
1997 m. – Vilniaus mažajam teatrui suteiktas valstybinio teatro statusas.
1999 m. – už 1998 m. nuopelnus Vilniaus miestui teatras apdovanotas garbingu sostinės savivaldybės apdovanojimu – Šv. Kristoforo statulėle.
2005 m. – įsikūrė naujose patalpose Vilniaus senamiestyje, Gedimino pr. 22.

Spektakliai

1988 m. V. Kukulo ir R. Tumino „Čia nebus mirties“, rež. R. Tuminas
1990 m. A. Čechov „Vyšnių sodas“, rež. R. Tuminas
1992 m. B. Brecht „Galilėjus“, rež. R. Tuminas
1992 m. „Plėšikas Hocenplocas“ pagal O. Preussler to paties pavadinimo pasaką, rež. E. Jaras
1993 m. F. Garcia Lorca „Jei praeitų penkeri metai“, rež. G. Varnas
1993 m. A. Fugard, „Sveikas ir sudie“, rež.. J. Daraškevičius
1993 m. K. Voityla “ Priešais juvelyro parduotuvę“, rež. Z. Buožis
1993 m. F. Dostojevskij „Baltosios naktys“, rež. E. Jaras
1994 m. „Troliai mumiai tra-lia-lia“ , T. Jansson apsakymų motyvais, rež. E. Jaras
1994 m. W. Saroyan „Kalnuose mano širdis“, rež. A. Šlepikas
1994 m. G. Kanovičius „Nusišypsok mums, Viešpatie“, rež. R. Tuminas
1996 m. L. Pirandello „Bellavita“, rež. D. Bagdanskaitė
1997 m. M. Lermontov „Maskaradas“ , rež. R. Tuminas
2001 m. N. Gogol „Revizorius“, rež. R. Tuminas
2002 m. C. Goldoni „Triufaldino, arba dviejų ponų tarnas“, rež. R. Tuminas
2002 m. S. Beckett „Belaukiant Godo“, rež. R. Tuminas
2003 m. A. Morgan „ Švelnumas“, rež. R. Kudzmanaitė
2003 m. A. Slapovskij „Pasaulio kraštas“, rež. B. Latėnas
2003 m. B. Srbljanovič „Šeimyninės istorijos“, rež. R. Tuminas
2004 m. E. Albee „Trys aukštos moterys“, rež. R. Kudzmanaitė
2004 m. M. Ivaškevičius „Madagaskaras“, rež. R. Tuminas, A.Dapšys
2005 m. A. Čechov „Trys seserys“, rež. R. Tuminas
2005 m. Kobo Abe „Moteris smėlynuose“, rež. L. Adomaitienė
2005 m. F. Bordon „Paskutiniai mėnesiai“, rež. R. Tuminas, A. Dapšys
2006 m. B. Clark „Palaukit, kieno čia gyvenimas?“, rež. J. Vaitkus
2006 m. G. Gorin „ Svifto namai“, rež. S. Račkys
2007 m. W. Shakespeare „Audra“,rež. E. Glaser
2007 m. „Mano batai buvo du“, idėjos autorė ir rež. G. Latvėnaitė
2007 m. J. Marcinkevičius „ Grybų karas“, rež. Paulius Ignatavičius
2008 m. P. Merimee „ Atsitiktinumas“, rež. G. Tuminaitė
2008 m. M. Čičvak „Viskas gerai“, rež. V. Malinauskas
2008 m. J. Cartwrig „ Kelias“, rež. A. Areima
2008 m. E. Ignatavičius, J. Vaitkus „ Svajonių piligrimas“, rež. J. Vaitkus
2009 m. Vytautas V. Landsbergis „ Uodų pasakos“, rež. Vytautas V. Landsbergis
2009 m. A. Čechov „ Žuvėdra“, rež. R. Tuminas
2009 m. A. Slapovskij „ Batraištis, arba Mylėjau, myliu, mylėsiu...“, rež. K. Glušajev
2009 m. T. Letts „ Vestonai“, rež. V. Malinauskas
2009 m. „Karalaitė ir princas Krabas“, iInscenizacijos autorė ir režisierė A. Sunklodaitė
2009 m. „Mažojo teatro pasakos“, rež. R. Tuminas
2010 m. A. Strindberg „ Freken Julija“, rež. A. Areima
2010 m. M. Ivaškevičius „ Mistras“, rež. R. Tuminas
2010 m. D. Lindsay-Abaire „ Triušio landa“, rež. V. Malinauskas
2010 m. J. Donaldon „ Kas tas Grufas?“, rež. A. Gluskinas
2011 m. P. Hacks „ Amfitrionas“, rež. A. Areima
2011 m. „Mama Katinas“, rež. E. Jaras
2011 m. M. Gorkij „ Motina (Vasa Železnova)“, rež. K. Glušejev
2012 m. F. Dürrenmatt „ Damos vizitas”, rež. E. Jaras
2012 m. H. J. Ibsen „Helgelando karžygiai”, rež. R. Cicėnas
2012 m. „Brangusis atrakcionų parko dėde!“, rež. O. Lapina
2013 m. „Dostojevskis Vaikams”, F. Dostojevskio romanų„Vargo žmonės", „Netočka Nezvanovna", „Jaunuolis", „Broliai Karamazovai" bei rašytojo dienoraščio motyvais, rež. P. Ignatavičius
2013 m. I. Margalit “Trio” (J. Bramso, R. Šumano ir Klaros Šuman Meilės istorija), rež. P. Galambos (Vengrija)
2013 m. „Mano Tėvas – Agamemnonas” (scenos iš Euripido pjesių), rež. K. Bogomolov (Rusija)
2014 m. F. García Lorca „Kruvinos vestuvės“, rež. P. Ignatavičius
2014 m. J. Tumas-Vaižgantas „Dėdės ir dėdienės”, rež. G. Tuminaitė
2014 m. N. Erdman „Savižudis”, rež. G. Tuminaitė
2014 m. „Septyni nykštukai ieško Snieguolės”, rež. E. Jaras
2015 m. T. Bernhard „ Minetis”, rež. R. Tuminas
2015 m. P. Pukytė „Bedalis ir labdarys”, rež. G. Tuminaitė
2016 m. F. Schiller „Marija Stiuart “, rež. A. Areima
2016 m. A. Jevsejevas „Europiečiai” ( pagal Aischilo „Maldautojas“ ir kitus tekstus), rež. P. Ignatavičius
2017 m. A. de Musset „Fantazijus”, rež. G. Tuminaitė
2017 m. I. Bergman „Dvasiniai reikalai”, rež. K. Glušajev
2017 m. W. Gibson „Dviese sūpuoklėse“, rež. U.Baialiev
2018 m. „Manno laimė” (pagal T. Manno novels), rež. G. Balpeisova
2018 m. Žemaitė „Marti”, rež. G. Tuminaitė
2019 m. A. Špilevoj „12 gramų į šiaurę“, rež. A.Špilevoj
2019 m. A. Miller „ Aš nieko neatsimenu”, rež. K. Glušajev
2019 m. „Manuliukai” (spektaklis 6-36 mėnesių vaikams), rež. G.Latvėnaitė-Glušajeva

Apdovanojimai

1988 m. - III lietuvių dramaturgijos festivalis Šiauliuose. V. Kukulo ir R. Tumino „Čia nebus mirties“, rež. R. Tuminas. Geriausias festivalio spektaklis.

Festivalio laureatai: R. Tuminas (režisieriaus nominacija), V. Idzelytė (scenografijos nominacija), F. Latėnas (kompozitoriaus nominacija).

1989 m. - V Lietuvos profesionalių teatrų festivalis „Vaidiname žemdirbiams“ Rokiškyje - V. Kukulo ir R. Tumino „Čia nebus mirties“, rež. R. Tuminas. Pagrindinis festivalio prizas.
1990 m. - Tarptautinis teatro festivalis „Pasaulio scena“, Torontas (Kanada) – V. Kukulo ir R. Tumino „Čia nebus mirties“, rež. R. Tuminas. Geriausias festivalio spektaklis.
1991 m. – Baltijos šalių teatro festivalis „Baltijos pavasaris“, Talinas (Estija): A. Čechovo „Vyšnių sodas“ spektakliui paskirta pirmoji premija.
1992 m. - VIII Lietuvos profesionalių teatrų festivalis „Vaidiname žemdirbiams“ Rokiškyje - A. Čechovo „Vyšnių sodas“, rež. R. Tuminas. Pagrindinis (DIDYSIS) festivalio prizas. Prizas už geriausią moters vaidmenį E. Gabrėnaitei.
1993 m. - IX Lietuvos profesionalių teatrų festivalis „Vaidiname žemdirbiams“ Rokiškyje – „Jei praeitų penkeri metai“, rež. G. Varnas . Specialus įdomiausios scenografijos prizas A. Aliukui.
1993 m. - Kristoforo (dabar Auksinis scenos kryžius) apdovanojimas rež. R. Tuminui už spektaklį B. Brechto „Galilėjus“ (režisieriaus nominacija).
1993 m. - Kristoforo apdovanojimas aktoriui S. Račkiui už Galileo Galilėjaus vaidmenį spektaklyje B. Brechto „Galilėjus“ , rež. R. Tuminas ( Dramos aktoriaus nominacija).
1994 m. - X Lietuvos profesionalių teatrų festivalis „Vaidiname žemdirbiams“ Rokiškyje - B. Brechto „Galilėjus“, rež. R. Tuminas. Prizas už geriausią vyro vaidmenį S.Račkiui.
1994 m. - Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija režisieriui R. Tuminui už spektaklių A. Čechovo „Vyšnių sodas“, G. Kanovičiaus „Nusišypsok mums, Viešpatie“ ir B. Brechto „Galilėjus“ pastatymus.
1995 m. – Tarptautinis teatro festivalis „Baltijskij dom' 95“ Sankt Peterburge (Rusija) – G. Kanovičiaus „Nusišypsok mums, Viešpatie“ spektaklis apdovanotas Grand Prix.
1995 m. – V Tarptautinis teatrų festivalis „Kontakt 95“ Torunėje (Lenkija) – G. Kanovičiaus „Nusišypsok mums, Viešpatie“, rež. R. Tuminas. Geriausio festivalio aktoriaus apdovanojimas G. Girdvainiui.
1995 m. – Kristoforo (dabar Auksinis scenos kryžius) apdovanojimas rež. R. Tuminui už spektaklį G. Kanovičiaus „Nusišypsok mums, Viešpatie“ (režisieriaus nominacija).
1995 m. – Kritoforo apdovanojimas aktoriui G. Girdvainiui už Avnerio Rozentalio vaidmenį spektaklyje G. Kanovičiaus „Nusišypsok mums, Viešpatie“ , rež. R. Tuminas ( Dramos aktoriaus nominacija).
1995 m. – Kritofoto apdovanojimas kompozitoriui F. Latėnui už muziką spektakliui G. Kanovičiaus „Nusišypsok mums, Viešpatie“ , rež. R. Tuminas (nominacija Muzika).
1996 m. – Tarptautinis teatro festivalis „Auksinis liūtas“ Lvove (Ukraina) – G. Kanovičiaus „Nusišypsok mums, Viešpatie“ spektaklis apdovanotas „Auksinio lūto“ prizais. R. Tuminas pripažintas geriausiu režisieriumi, F. Latėnas – geriausiu kompozitoriumi, G. Girdvainis – geriausiu aktoriumi.
1996 m. – Tarptautinis teatro festivalis „Baltijskij dom 96“ Sankt Peterburge (Rusija) – A. Čechovo „Vyšnių sodas“. Geriausia festivalio aktore už Ranevskajos vaidmenį pripažinta Eglė Gabrėnaitė.
1996 m. – Tarptautinis teatro festivalis „Auksinis liūtas“ Lvove (Ukraina) - G. Kanovičiaus „Nusišypsok mums, Viešpatie“, rež. R. Tuminas.

“Auksinio liūto“ prizai: geriausias festivalio režisierius – R. Tuminas, geriausias festivalio kompozitorius - F. Latėnas, geriausias festivalio aktorius - G. Girdvainis.

1997 m. – VII Tarptautinis teatrų festivalis „Kontakt 97“ Torunėje (Lenkija) – M. Lermontovo „Maskaradas“, rež. R. Tuminas. Didysis festivalio prizas (Grand Prix), Geriausios scenografijos prizas A. Jacovskiui.
1997 m. – VII Tarptautinis teatro festivalis „Baltijskij dom‘ 97“ Sankt Peterburge (Rusija) - M. Lermontovo „|Maskaradas“, rež. R. Tuminas. Prizas už geriausią scenografiją A. Jacovskiui.
1997 m. – Kristoforo (dabar Auksinis scenos kryžius) apdovanojimas rež. R. Tuminui už spektaklį M. Lermontovo „Maskaradas“ (režisieriaus nominacija).
1997 m. – Kritoforo apdovanojimas aktoriui V. Šapranauskui už kunigaikščio Zvezdičiaus vaidmenį spektaklyje M. Lermontovo „Maskaradas“ , rež. R. Tuminas (Dramos aktoriaus nominacija).
1997 m. – Kritoforo apdovanojimas aktoriui A. Žebrauskui už Tarno vaidmenį spektaklyje M. Lermontovo „Maskaradas“ , rež. R. Tuminas (Nepagrindinio vaidmens atlikėjo nominacija).
1997 m. – Kritoforo apdovanojimas A. Jacovskiui už scenografiją spektakliui M. Lermontovo „Maskaradas“ , rež. R. Tuminas (Scenografijos nominacija).
1998 m. – Tarptautinis Auksinio liūto festivalis Lvove (Ukraina) – M. Lermontovo „Maskaradas“. R. Tuminas pripažintas geriausiu festivalio režisieriumi, A. Jacovskis – geriausiu dailininku, A. Čepaitė – geriausia aktore.
1998 m. – Tarptautinis A. Čechovo teatro festivalis Maskvoje (Rusija) – M. Lermontovo „Maskaradas“. Šiame festivalyje spektaklis įvertintas prestižine Rusijos premija „Auksinė kaukė“ už geriausią užsienio spektaklį.
1998 m. – Tarptautinis teatro festivalis „Auksinis Liūtas“ Lvove (Ukraina) - M. Lermontovo „|Maskaradas“, rež. R. Tuminas.
1998 m. – XIV Lietuvos profesionalių teatrų festivalis „Vaidiname žemdirbiams“ Rokiškyje – G. Kanovičiaus „Nusišypsok mums, Viešpatie“, rež. R. Tuminas.
1998 m. – Šv. Kristoforo apdovanojimas Vilniaus mažajam teatrui už nuopelnus kultūrai.
2003 m. – XIX Lietuvos profesionalių teatrų festivalis „Vaidiname žemdirbiams“ Rokiškyje – C. Goldini „Triufaldino, arba dviejų ponų tarnas“, rež. R. Tuminas.
2004 m. – XX Lietuvos profesionalių teatrų festivalis „Vaidiname žemdirbiams“ Rokiškyje – V. Srbljanovič „Šeimyninės istorijos, rež. R. Tuminas.
2005 m. – Tarptautinis teatro festivalis „KONTAKT’05“ Torunėje (Lenkija) – M. Ivaškevičiaus spektaklis „Madagaskaras“ pelnė 2-ąją premiją; Rimas Tuminas apdovanotas geriausio režisieriaus titulu, Gintarė Latvėnaitė – geriausios aktorės.
2005 m. – XXI Lietuvos profesionalių teatrų festivalis „Vaidiname žemdirbiams“ Rokiškyje - M. Ivaškevičiaus „Madagaskaras“, rež. R. Tuminas. Prizas už geriausią moters vaidmenį G. Latvėnaitei, prizas perspektyviausiam aktoriui R. Cicėnui.
2005 m. – XV Tarptautinis teatro festivalis „Baltijskij dom“ Sankt-Peterburge (Rusija) - G. Kanovičiaus „Nusišypsok mums, Viešpatie“, rež. R. Tuminas. Žiūrovų simpatijų prizas.
2005 m. – Kultūros ministerijos premija rež. R. Tuminui už geriausią 2004/2005 m. sezono lietuvių dramaturgijos pastatymą – M. Ivaškevičiaus „Madagaskaras“.
2006 m. – Tarptautinis teatro festivalis „KONTAKT’06“ Torunėje (Lenkija) – A. Čechovo „Trys seserys“. Elžbieta Latėnaitė pripažinta geriausia jaunąja aktore.
2006 m. – Tarptautinis teatro festivalis „Baltijskij dom“ Sankt Peterburge (Rusija) – A. Čechovo „Trys seserys“ spektaklis pelnė specialųjį profesoriaus Levo Gitelmano prizą.
2006 m. – XXII Lietuvos profesionalių teatrų festivalis „Vaidiname žemdirbiams“ Rokiškyje – F. Bordono „Paskutiniai mėnesiai“, rež. R. Tuminas. Prizas už geriausią vyro vaidmenį R. Adomaičiui.
2007 m. – 52 tarptautinis teatro festivalis „Sterijino Pozorje“ (Serbija) – M. Ivaškevičiaus „Madagaskaras“, rež. R. Tuminas. Prizas už geriausią festivalio užsienio programos spektaklį.
2008 m. – IX tarptautinis teatro festivalis „Raduga“ Sankt-Peterburge (Rusija) - M. Ivaškevičiaus „Madagaskaras, rež. R. Tuminas. Prizas už geriausią festivalio spektaklį.
2008 m. – Auksinio scenos kryžiaus apdovanojimas kompozitoriui G. Puskunigiui už muziką spektakliui V. Šekspyro „Audra“ , rež. E. Glaser (nominacija Muzika).
2010 m. – XXVI Lietuvos profesionalių teatrų festivalis „Vaidiname žemdirbiams“ Rokiškyje – T. Letts „Vestonai“, rež. V. Malinauskas. Prizas už geriausią moters vaidmenį E. Gabrėnaitei.
2010 m. – V Tarptautinis jaunimo teatro forumas „M. art. Kontakt“ Mogiliove (Baltarusija) – A. Čechovo „Žuvėdra“, rež. R. Tuminas. Spec.diplomas už geriausią jaunimo spektaklį.
2010 m. – V Tarptautinis Baltijos šalių teatrų festivalis „Panevėžys-2010“ – M. Ivaškevičiaus „Mistras“, rež. R. Tuminas. Geriausias režisierius - R. Tuminas, Geriausias aktorius – J. Bareikis, Geriausia aktorė – G. Latvėnaitė, Geriausias antraplanis vyro vaidmuo – L. Pobedonoscevas, Geriausias dramaturgas – M. Ivaškevičius.
2010 m. – Festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris Kaunas 2010“ – T. Letts „Vestonai“, rež. V. Malinauskas. Geriausias moters vaidmuo – E. Gabrėnaitė.
2011 m. – XXVII Lietuvos profesionalių teatrų festivalis „Vaidiname žemdirbiams“ Rokiškyje – M. Ivaškevičiaus „Mistras“, rež. R. Tuminas. Pagrindinis festivalio prizas.
2011 m. – Auksinio scenos kryžiaus apdovanojimas aktorei G. Latvėnaitei už Celinos vaidmenį spektaklyje M. Ivaškevičiaus „Mistras“ , rež. R. Tuminas ( Nepagrindinio vaidmens atlikėjos nominacija).
2011 m. – Festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris Kaunas 2011“ – M. Ivaškevičiaus „Mistras“, rež. R. Tuminas. Geriausias didžiosios scenos spektaklis.
2012 m. – Auksinio kryžiaus apdovanojimas režisierei O. Lapinai ir aktoriui E. Mikulskiui už spektaklį „Brangusis atrakcionų parko dėde“ ( nominacija Teatras vaikams).
2012 m. – Festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris Kaunas 2012“ – N. Gorkio „Motina“, rež. K. Glušajevas. Geriausias moters vaidmuo didžiojoje scenoje – E. Gabrėnaitė.
2013 m. – XXIII Tarptautinis teatro festivalis „Baltijskij dom“ Sankt-Peterburge (Rusija) – M. Gorkio „Motina“, rež. K. Glušajevas. Festivalio atradimo prizas.
2013 m. – Tarptautinis R. Tumino vardo teatrų festivalis „Vasara 2013“ Druskininkuose - „Dostojevskis vaikams“, rež. P. Ignatavičius. Prizas nominacijoje Geriausias moters vaidmuo - Agnei Šataitei.
2013 m. – XXIX Lietuvos profesionalių teatrų festivalis „Vaidiname žemdirbiams“ Rokiškyje – F. Diurenmato „Damos vizitas“, rež. E. Jaras. Prizas už geriausią vyro vaidmenį V. Rumšui (vyr.).
2014 m. – IX Tarptautinis jaunimo teatro forumas „M. art. Kontakt“ Mogiliove (Baltarusija)- M. Ivaškevičiaus „Mistras“, rež. R. Tuminas. Didysis festivalio prizas (Grand prix).
2014 m. – V-asis D. Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalis Varėnoje – J. Tumo-Vaižganto "Dėdės ir dėdienės" rež. G. Tuminaitė. Geriausio antraplanio aktoriaus apdovanojimas – M. Capui, Geriausios jaunosios aktorės apdovanojimas – A.Šataitei, Geriausio jauno aktoriaus apdovanojimas - Vainiui Sodeikai.
2014 m. – XXX Lietuvos profesionalių teatrų festivalis „Vaidiname žemdirbiams“ Rokiškyje – J. Tumo-Vaižganto „Dėdės ir dėdienės“, rež. G. Tuminaitė. Prizas simpatiškiausiai aktorei A. Šataitei.
2015 m. – Auksinis scenos kryžius 2015 m. nominacijoje Geriausia dramos aktorė Agnei Šataitei už vaidmenis spektakliuose „Dėdės ir dėdienės“ ir „ Savižudis“.
2016 m. – 38 - asis festivalis LIETUVOS TEATRŲ PAVASARIS Kaune – T.Bernhard „Minetis“, rež. R.Tuminas.

prizai už nepagrindinius, viešbučio darbuotojų vaidmenis, aktoriams Agnei Kiškytei, Daumantui Ciuniui, Tomui Stirnai.

2016 m. – XXXII – as Lietuvos profesionalių teatrų festivalis"VAIDINAME ŽEMDIRBIAMS" Rokiškyje – P. Pukytės „Bedalis ir labdarys”, rež. G. Tuminaitė. Prizas simpatiškiausiam (-iai) aktoriui (-ei) Elžbietai Latėnaitei.
2016 m. – * VII – asis Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalis Varėnoje - P. Pukytės „Bedalis ir labdarys”, rež. G. Tuminaitė. Geriausias antraplanis aktorius Mantas Vaitiekūnas.
2016 m. – Profesionalių teatrų nacionalinės dramaturgijos festivalis „Pakeleivingi 2016“ Anykščiuose- P. Pukytės „Bedalis ir labdarys”, rež. G. Tuminaitė. Festivalio aktorius – Tomas Stirna. Ryškiausias festivalio spektaklis.
2016 m. – V-asis profesionalių teatrų festivalis „Tegyvuoja komedija!" Alytuje - P. Pukytės „Bedalis ir labdarys”, rež. G. Tuminaitė. Pagrindinis festivalio prizas.
2017 m. – 39 - asis festivalis LIETUVOS TEATRŲ PAVASARIS Kaune - P. Pukytės „Bedalis ir labdarys”, rež. G. Tuminaitė. režisierė Gabrielė Tuminaitė įvertinta už teatrinės formos originalumą, o aktorė Elžbieta Latėnaitė – už geriausią moters vaidmenį.

Nuorodos