Ledinė antis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 78.62.101.19 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Gosireo.tm keitimas)
Žyma: Atmesti
SNėra keitimo santraukos
 
Eilutė 12: Eilutė 12:
{{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = pink | lotpav = Clangula hyemalis | autorius = Linnaeus | metai = 1758 }}
{{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = pink | lotpav = Clangula hyemalis | autorius = Linnaeus | metai = 1758 }}
{{Taxobox_pabaiga}}
{{Taxobox_pabaiga}}
'''Ledinė antis''' ({{la|Clangula hyemalis}}, {{en|Long-tailed Duck}}) – [[žąsiniai paukščiai|žąsinių]] (''Anseriformes'') būrio vienintelis '''''Clangula''''' genties paukštis.
'''Ledinė antis''' (''Clangula hyemalis'') – [[žąsiniai paukščiai|žąsinių]] (''Anseriformes'') būrio vienintelis '''''Clangula''''' genties paukštis.


==Išvaizda==
==Išvaizda==

Dabartinė 14:32, 20 spalio 2020 versija

Clangula hyemalis
Ledinė antis (Clangula hyemalis)
Ledinė antis (Clangula hyemalis)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Paukščiai
( Aves)
Būrys: Žąsiniai paukščiai
( Anseriformes)
Šeima: Antiniai
( Anatidae)
Gentis: Ledinės antys
( Clangula)
Rūšis: Ledinė antis
( Clangula hyemalis)
Binomas
Clangula hyemalis
Linnaeus, 1758

Ledinė antis (Clangula hyemalis) – žąsinių (Anseriformes) būrio vienintelis Clangula genties paukštis.

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nedidelė, maža, apvalia galva ir trumpu snapu antis. Patino nugarinė pusė, sparnai ir krūtinė juodai rudi. Galvos šonai pilki, kaklo šonai viršuje juodi, apačioje rudi. Kitos galvos ir kaklo dalys baltos. Uodega smaili, labai ilga. Pilvas, antuodegis ir pauodegys balti. Snapas juodas su geltona juostele. Kojos pilkos. Rainelė raudona. Patelė pilkesnė už patiną. Jos galva ir kaklas balti su pilkomis plunksnomis. Nugara rusva, pilvinė pusė balta. Snapas juodas. Kojos žalsvai juodos. Žiemą patino galva ir kaklas gelsvai balti, pilko atspalvio. Kaklo šonai rudi, pečiai balti. Patino plunksnų apdaras gana įvairus, nes jis šeriasi net 3 kartus per metus. Jaunikliai panašūs į patelę, bet ne tokių ryškių spalvų.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Eurazijoje paplitusi nuo Skandinavijos iki Beringo jūros pakrančių. Šiaurėje arealas siekia Arkties vandenyno pakrantę. Į pietus paplitusi iki pietinės miškatundrės. Gyvena Šiaurės Amerikoje, Islandijoje, daugelyje Arkties vandenyno salų. Žiemoja piečiau esančių jūrų pakrantėse.

Aptinkama visoje Lietuvos teritorijoje. Dažna Baltijos jūros pakrantėse.

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tipiškas tundros paukštis. Gyvena ir peri prie ežerų. Per migraciją ilsisi jūros pakrantėse. Lizdą įsiruošia sausoje vietoje netoli vandens. Jį suka dažniausiai tundros žemaūgių medžių, retų krūmų priedangoje arba viksvų kupstuose. Vienoje dėtyje paprastai būna 6–7 kiaušiniai, sveriantys po maždaug 40 gramų. Patelė uoliai peri apie 23 dienas. Ypač nesitraukia nuo lizdo paskutinėmis dienomis.

Ką tik išsiritę jaunikliai kelias dienas būna lizde, paskui patelė juos vedasi į tundrą prie viksvynais apaugusių ežerų. Jaunikliai paprastai jungiasi į bendrus būrius. Kartais dvi patelės vedžioja net 20 ančiukų. 35 dienų amžiaus jaunikliai jau skraido ir būna savarankiški.

Perimvietėse minta vėžiagyviais, moliuskais, lervomis, smulkiomis žuvytėmis. Augalinį maistą lesa retai.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuvos fauna: paukščiai, 1 knyga. Sud. V. Logminas. – Vilnius: Mokslas, 1990.