Koiperio juosta: Skirtumas tarp puslapio versijų
SNėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 15: | Eilutė 15: | ||
{{Commons|Category:Kuiper belt|no=T}} |
{{Commons|Category:Kuiper belt|no=T}} |
||
{{Saulės sistema}} |
|||
[[Kategorija:Saulės sistema]] |
[[Kategorija:Saulės sistema]] |
11:52, 16 spalio 2020 versija
Koiperio juosta (žiedas) arba Koiperio–Edžvorto juosta – disko formos kometoidų žiedas, esantis Saulės sistemos plokštumoje nuo 30 av iki 55 av, iš karto už Neptūno orbitos.
Manoma, kad Koiperio juostoje gali būti iki 10 milijardų kometoidų, kurių skersmenys yra nuo 1 km iki 1000 km, jų bendra masė lygi ~ 0,03 Žemės masės. Iš šios juostos į Saulės aplinką atskrieja trumpaperiodės kometos su orbitiniais periodais mažesniais nei 200 metų. Koiperio–Edžvorto juostos kometoidai dar vadinami koiperoidais. Tai lediniai kūnai, su silikatinių dulkių ir organinių medžiagų priemaiša, susidarę kartu su planetomis prieš 4,6 – 4,7 milijardų metų.
Pirmasis koiperoidas buvo atrastas 1992 m. 2003 m. buvo žinoma apie 700 koiperoidų, kurių didžiausias yra 1300 km skersmens. Manoma, kad ir Plutonas bei jo palydovas Charonas taip pat yra koiperoidai. Kometoidų žiedo buvimą už Neptūno orbitos numatė K. Edžvortas (Airija, 1943 m.) ir Dž. Koiperis (JAV, 1951 m.).
Koiperio juosta yra pernelyg toli, kad galima būtų lengvai ją tirti. Šiuo metu Koiperio juostoje yra vienas iš Žemės paleistas kosminis aparatas. 2006 m. misiją pradėjęs NASA zondas „New Horizons“ 2015 m. liepos 14 d. praskriejo pro Plutoną ir toliau tęsia skrydį Koiperio juosta bei atlieka jos tyrimus.
Kilmė
Koiperio žiedo kilmė kol kas nežinoma. Manoma, jog kadaise besiformuojant Saulės sistemai, anapus Neptūno susiformavo Koiperio žiedas, nes iki Neptūno orbitos kosmose erdvė praskaidrėjo, jau susiformavus Saulės sistemai, o tolimesni objektai buvo nustumti už Neptūno orbitos, t. y., dalis Saulės sistemos medžiagos sankaupų ir taip liko toje vietoje, kur dabar yra.
Nuorodos
|