Protas: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

08:17, 13 spalio 2020 versija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Protas – sugebėjimas mokytis ir išmokti, susivokti naujose situacijose, atskleisti reiškinių ryšius. Jis apima įvairius žmogaus intelekto, sąmonės bei pasąmonės pažinimo vyksmo aspektus, kylančius smegenyse (mintis, suvokimas, emocijos, jausmai, valia, atmintis, pažinimas, vaizduotė), tai aukščiausias pažintinės veiklos laipsnis; mąstomoji, protaujamoji galia; sąmoningo, išmintingo veikimo pagrindas. Protas atsiskleidžia subjektyviai – sąmonės tekmės pavidalu. Sąvoka dažnai minima norint apibūdinti mąstymo procesą.

Vikicitatos

Wikiquote logo

Puslapis Vikicitatose –

Protas

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
 {{šaltiniai}}
 '''Protas''' – sugebėjimas mokytis ir išmokti, susivokti naujose situacijose, atskleisti reiškinių ryšius. Jis apima įvairius žmogaus [[intelektas|intelekto]], [[sąmonė]]s bei [[pasąmonė]]s pažinimo vyksmo aspektus, kylančius [[smegenys]]e ([[mintis]], [[suvokimas]], [[emocijos]], [[jausmai]], [[valia]], [[atmintis]], [[pažinimas]], [[vaizduotė]]), tai aukščiausias pažintinės veiklos laipsnis; mąstomoji, protaujamoji galia; sąmoningo, išmintingo veikimo pagrindas. Protas atsiskleidžia subjektyviai – sąmonės tekmės pavidalu. Sąvoka dažnai minima norint apibūdinti [[mąstymas|mąstymo]] procesą.
-== Proto aspektai ==
-=== Sąmonė ===
-'''Sąmonė''' ({{La|conscientia}} „žinojimas kartu“) [[psichika|psichikos]] dalis, apimanti įvairias mentalines būsenas, [[mintis]], [[emocijos|emocijas]], [[suvokimas|suvokimą]] ir [[prisiminimai|prisiminimus]]. Sąmonė yra intencionali, tai yra nukreipta į išorinį bei iš dalies ir į [[subjektas|subjekto]] į vidinį pasaulį ([[savimonė]]).
-=== Pasąmonė ===
-'''Pasąmonė''' yra visuma [[psichika|psichinių]] procesų, kurie [[Subjektyvumas|subjektyviai]] nekontroliuojami. [[Psichologija|Psichologijoje]] pasąmonė yra [[sąmonė]]s priešingybė, ne visada tiesiogiai suvokiama, tačiau veikianti sąmoningą elgesį. Pasąmonės charakteristikomis galima paaiškinti, kodėl žmogus savo veikloje vadovaujasi motyvais, kurie jam pačiam nėra „pasiekiami“ [[sąmonė|sąmoningai]] bei nusakyti kitus [[asmenybė]]s veiklos ypatumus.
-=== Intelektas ===
-'''Intelektas''' – ypatinga subjekto ir objektų sąveikos forma, specifinė veikla, kilusi iš išorinių veiksmų, pasireiškiančių kaip visuma interiorizuotų operacijų, kurios koordinuojasi tarpusavyje ir sudaro grįžtamąsias, pastovias ir paslankias psichikos struktūras. Tai ir gebėjimas mokytis ir išmokti, susivokti naujose situacijose, atskleisti reiškinių sąsają Kitaip – atpažinti sąryšius ir rasti optimalų problemos sprendimą. Intelektas pasireiškia kaip individo gebėjimas spręsti klausimus remiantis [[abstrakcija|abstrakcijomis]] ir bendrosiomis žiniomis, įgytomis neformaliai bendraujant su aplinka. Intelekto pagalba greitai ir veiksmingai sprendžiami uždaviniai, orientuojamasi neįprastose situacijose. Akcentuojama sąlygiškai tarpusavyje nepriklausomos kompetencijos kaip verbalinis [[suvokimas]], erdvinis mąstymas, [[atmintis]], loginiai gebėjimai. Intelekto lygis ([[intelekto koeficientas]]) nustatomas [[intelekto testai]]s ([[IQ testas]]).
-== Proto sugebėjimai ==
-=== Suvokimas ===
-Psichologijoje suvokimas yra psichinis procesas – daikto, situacijos ar įvykio visumos atspindėjimas sąmonėje dėl fizinių dirgiklių tiesioginio jutimo organų dirginimo. Tuo būdu žmogus suvokia aplinką, gali joje orientuotis. Suvokimo rezultatas – vaizdas (suvokinys) tikrinamas ir koreguojamas praktinėje veikloje, bendraujant.
-=== Pažinimas ===
-'''Pažinimas''' – vyksmas, kuriantis mūsų [[sąmonė|sąmonę]], tame vyksme dalyvauja atmintis, potyriai, [[pojūčiai]] ir pasaulio sandaros supratimas. Pažinimas yra elgesio valdymo [[posistemė]]s vykdomas [[informacija|informacijos]] apdorojimas. Pažinimo procesas labiau išsivysčiusiuose organizmuose valdo [[smegenys]]. Kognicija svarbi elgesiui, jo planavimui, veiklai.
-=== Mąstymas ===
-'''[[Mąstymas]] (mintis)''' – apibendrintas ir netiesioginis [[tikrovė]]s atspindėjimo [[sąmonė]]je procesas, leidžiantis pažinti ne tik tikrovės daiktus, įvykius ir kitus reiškinius, bet ir jų santykius bei priežastinius ryšius. Mąstymo, kaip [[psichika|psichikos]] pažinimo proceso, esminis ypatumas yra tas, kad jis neatsiejamas nuo [[kalba|kalbos]]. Mąstymas organizuoja ir keičia kitus pažinimo procesus, bet ir pats nuo jų priklauso. [[pojūtis|Jutimo]] procesai visada išlieka kaip mąstymo bazė, pagrindas šaltinis. Vaizdų vaidmuo ypač didelis todėl, kad jie patys nuolat kinta mąstant. Mąstymas tai ir mentalinis procesas, kuris leidžia būtybėms modeliuoti [[suvokimas|suvokiamą]] pasaulį, efektyviai pasiekti savo tikslus, [[troškimas|troškimus]]. Mąstymas apima manipuliavimą [[informacija]], sąvokų formavimą, problemos sprendimą, priežasties nustatymą ir sprendimo priėmimą. Mąstymas yra aukštesnė pažinimo funkcija, o mąstymo [[analizė]] yra [[pažinimo psichologija|pažinimo psichologijos]] dalis.
-=== Jausmai ===
-'''Jausmai''' – žmogaus santykių su tikrovės daiktais ir reiškiniais išgyvenimas, tuo tarpu [[emocijos]] – tiesioginis aplinkos reiškinių ir situacijų išgyvenimas. Palyginti su emocijomis, jausmai yra gana pastovūs. Emocijos atspindi žmogaus santykį su kai kuriais objektais tam tikru metu ir tam tikromis aplinkybėmis, taigi jie yra situaciniai
-išgyvenimai. Tuo tarpu jausmais žmogus iš aplinkos išskiria tuos reiškinius ir dalykus, kurie jam ypač svarbūs. Jausmų objektai yra pirmiausia tie reiškiniai ir tos sąlygos, nuo kurių priklauso asmenybei reikšmingų įvykių raida. Atsiradę kaip emocinio patyrimo apibendrinimo rezultatas, susiformavę jausmai tampa žmogaus emocijų pamatu. Nuo jų priklauso, kaip vystosi mūsų emocijos bei kinta jų turinys. Asmenybei vystantis, susidaro jausmų hierarchiška sistema – joje vieni jausmai vyrauja, kiti potencialūs, nerealizuoti. Vyraujančių jausmų turinys lemia
-asmenybės kryptingumą. Žmonių jausmai skiriasi savo gilumu, pastovumu bei veiksmingumu. Jausmai atlieka dvi pagrindines funkcijas: signalinę ir reguliuojančią.
-=== Emocija ===
-'''Emocija''' – stipri, greičiausiai ne [[sąmonė|sąmoningai]], bet automatiškai, [[nervų sistema|nervų sistemos]] sukeliama dvasinė būsena, savo ruožtu įtakojanti teigiamas arba neigiamas [[fiziologija|fiziologines]] reakcijas. Emocijos ir [[jausmai]] laikomi skirtingais dalykais. Emocijas tyrinėja [[psichologija]], [[neuromokslai]], neseniai ir [[dirbtinis intelektas|dirbtinio intelekto]] sferoje.
-Daugelis [[psichologija|psichologų]] sutaria, kad emocijos atsiradimui reikalingi šie elementai, kurie gali būti įvairaus stiprumo:
-* Fiziologinės reakcijos sužadinimas;
-* Elgesio išraiška, pvz., veido išraiškos;
-* Sąmoningas emocijos suvokimas.
-=== Atmintis ===
-'''[[Atmintis]]''' – gautos informacijos įsiminimas, laikymas ir atsiminimas būdingas [[gyvūnai|gyvūnams]] bei [[žmogus|žmonėms]]. Žmogaus [[smegenys]] saugo apie 10<sup>17</sup> [[bitas|bitų]] (100 PB) informacijos, nes apytiksliai tiek yra [[sinapsė|sinapsių]] smegenyse, ir kiekviena sinapsė turi apie 100–500 laidumo lygių. Žmogaus atmintis saugoma smegenų neuroniniuose tinkluose, o tiksliau [[sinapsė]]se. Net ir nustojus tekėt elektrinės prigimties nerviniams signalams žmogaus smegenyse, žmogus nepraranda visos atminties, nes [[neuronai]] turi šalia [[Kalcis|Ca]] [[jonas (dalelė)|jonus]], kurie po pertraukos gali toliau teikti elektros srovės impulsus ir tie impulsai priklausys nuo to, kiek Ca jonų buvo šalia neuronų. Jei neuronas mažai aktyvus, jis turi mažiau Ca jonų šalia savęs. Neuronai, kurie gauna daug impulsų iš kitų neuronų pradeda tuos impulsus siusti didesniu dažniu kitiems neuronams ir tokiu būdu susidaro ryšiai, kai vieni neuronai yra aktyvesni, o kiti mažiau aktyvus. Atėjus signalui iš kokių nors kitų „užmirštų“ neuronų, signalų ryšiai kažkiek pasikeičia ir įsisavinama kitokia informacija, nei buvo iki naujų impulsų gavimo.
-=== Vaizduotė ===
-'''Vaizduotė''' – [[gebėjimas]] iš gausybės atsiminimų sužadinti sąmonėje tam tikras sudedamąsias dalis ir sukurti iš jų naujus psichologinius darinius: vaizdinius, garsus, jausmus. Vaizduotė yra naujų vaizdinių sudarymas, pertvarkant atmintyje turimą vaizdinę patirtį. Vaizduotė pagrįsta turimo jutiminio patyrimo panaudojimu. Jos medžiaga – [[atmintis|atminties]] vaizdiniai ir esami suvokimai. Vaizduotės šaltinis – objektyvi tikrovė, žmogaus sąmonėje įgijusi naujų formų. Vaizduotė yra tikrovę pertvarkančio atspindėjimo procesas.
 {{Vikicitatos}}