Lenkijos karalystė: Skirtumas tarp puslapio versijų

	Królestwo Polskie ; Lenkijos karalystė
	ATR dalis (1569-1795)
	Herbas
	Location ofLenkija 1025
Sostinė	Gnieznas, Krokuva, Poznanė
Kalbos	lenkų
Valdymo forma	Monarchija
	Lenkijos karalius
1025 (pirmas)	Boleslovas I Narsusis
1764-1795 (paskutinis)	Stanislovas Augustas
Era	Viduramžiai
- Boleslovo karūnavimas	1025 m., 1025
- Trečiasis padalinimas	1795 m.

Naršyti istoriją interaktyviai

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

VizualusVikitekstas

Inline

21:25, 28 rugsėjo 2020 versija


Lenkijos istorija
Germanija
Slavų Germanija:
Baltieji chorvatai, Mozūrai, Kujavitai, Pamarėnai, Polianai, Lendai, Vyslėnai
Lenkijos karalystė (Piastai)
Lenkų kunigaikštystės
Jogailaičiai
Abiejų Tautų Respublika
ATR padalijimai
Prūsijos karalystė
Varšuvos kunigaikštystė
Kongreso karalystė, Poznanės kunigaikštystė, Krokuva
Rusijos imperija (Pavyslio kraštas)
Antroji Respublika
Trečiasis Reichas
Socialistinė Lenkija
Trečioji Respublika
Istoriniai regionai
Didžioji Lenkija, Mažoji Lenkija, Silezija, Galicija, Pomeranija, Pomerelija, Mazovija, Kujavija, Palenkė

Lenkijos karalystė (tam tikrais etapais vadinta Lenkijos kunigaikštyste) – istorinė valstybė dabartinės Lenkijos ir aplinkinių šalių teritorijoje, egzistavusi nuo XI a. I pusės iki XVI a. vidurio. 1569 m. ji įjungta kartu su LDK į Abiejų Tautų Respubliką, kur išlaikė savivaldą iki 1795 m.

Susikūrimas

Lenkijos valstybė pradėjo formuotis X amžiuje. Polianų gentyje iškilus Piastų dinastijai, ši ėmė konsoliduoti kitų slavų žemes. Vienas jų kunigaikščių, Mieško I, 966 m. apsikrikštijo ir pradėjo užkariavimus, užimdamas daugumą lenkiškų žemių, tarp jų Pomeraniją, Sileziją, Mažąją Lenkiją.

Boleslovas Narsusis

Mieško sūnus Boleslovas Narsusis po tėvo mirties dar kartą konsolidavo Lenkiją. Jo užkariavimų laikais XI a. pradžioje Lenkija laikinai užvaldė ir Bohemiją, Moraviją bei dabartinės Slovakijos teritorijas. Vietoj to Lenkijos šiaurėje susiformavo nepriklausoma Pomeranijos kunigaikštystė, kuri ilgą laiką nebuvo Lenkijos dalis.

Boleslovas sudarė sąjungą su Šventąja Romos imperija, o 1025 m. karūnavosi, tapdamas pirmuoju karaliumi. Jo įpėdiniai, tuo tarpu vėl negavo karaliaus titulo, kol 1295 m. Pšemislas II pradėjo nuolatinę Lenkijos karalių seką.

Susiskaldymas

Pagrindinis straipsnis – Lenkų kunigaikštystės.

Po Boleslovo Kreivaburnio valdymo (1102–1138) Lenkija buvo padalinta į penkias dalis, valdomas atskirų sūnų. Tai pradėjo Lenkijos skaldymosi procesą, kas lėmė smulkių kunigaikštysčių atsiradimą. Nusilpusios Lenkijos provincijos dažnai tapdavo priešų atakų tikslu. Tuo metu Lenkija neteko savo istorinės srities Silezijos, kuri nuo tada atiteko Bohemijai.

Suvienijimas

1306 į valdžią atėjus Vladislovui Lokietkai, Lenkija buvo vėl suvienyta. Jo sūnus Kazimieras III Didysis buvo vienas svarbiausių Lenkijos karalystės valdovų.

Jogailaičių dinastija

Pagrindinis straipsnis – Jogailaičiai.

Šis straipsnis apie Lenkiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

@@ Eilutė 50: / Eilutė 50: @@
 }}
 {{Lenkijos istorija}}
-'''Lenkijos karalystė''' (tam tikrais etapais vadinta '''Lievuvos kunigaikštyste''') – istorinė valstybė dabartinės [[Lenkija|Lenkijos]] ir aplinkinių šalių teritorijoje, egzistavusi nuo XI a. I pusės iki XVI a. vidurio. [[1569]] m. ji įjungta kartu su [[LDK]] į [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respubliką]], kur išlaikė savivaldą iki [[1795]] m., kai dėl savo kaltės neteko visų LDK žemių. Iki šių dienų lenkai kalti dėl visko. Šiais laikais tai pagrindinė vieta apsipirkti pigiau.
+'''Lenkijos karalystė''' (tam tikrais etapais vadinta '''Lenkijos kunigaikštyste''') – istorinė valstybė dabartinės [[Lenkija|Lenkijos]] ir aplinkinių šalių teritorijoje, egzistavusi nuo XI a. I pusės iki XVI a. vidurio. [[1569]] m. ji įjungta kartu su [[LDK]] į [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respubliką]], kur išlaikė savivaldą iki [[1795]] m.
 == Susikūrimas ==
-Lenkijos valstybė pradėjo formuotis [[X amžius|XXI amžiuje]]. [[Polianai|Polianų]] gentyje iškilus [[Piastai|Piastų]] dinastijai, ši ėmė konsoliduoti kitų slavų žėmes. Vienas jų kunigaikščių, [[Mieško I]], 966 m. apsikrikštijo ir pradėjo užkariavimus, užimdamas daugumą lenkiškų žemių, tarp jų [[Pomeranija|Pomeraniją]], [[Silezija|Sileziją]], [[Mažoji Lenkija|Mažąją Lenkiją]].
+Lenkijos valstybė pradėjo formuotis [[X amžius|X amžiuje]]. [[Polianai|Polianų]] gentyje iškilus [[Piastai|Piastų]] dinastijai, ši ėmė konsoliduoti kitų slavų žemes. Vienas jų kunigaikščių, [[Mieško I]], 966 m. apsikrikštijo ir pradėjo užkariavimus, užimdamas daugumą lenkiškų žemių, tarp jų [[Pomeranija|Pomeraniją]], [[Silezija|Sileziją]], [[Mažoji Lenkija|Mažąją Lenkiją]].
 == Boleslovas Narsusis ==
-Miško sūnus [[Boleslovas Narsusis]] po tėvo mirties dar kartą konsolidavo Lenkiją. Jo užkariavimų laikais XI a. pradžioje Lenkija laikinai užvaldė ir [[Bohemijos karalystė|Bohemiją]], [[Moravija|Moraviją]] bei dabartinės [[Slovakija|Slovakijos]] teritorijas. Vietoj to Lenkijos šiaurėje susiformavo nepriklausoma [[Pomeranijos kunigaikštystė]], kuri ilgą laiką nebuvo Lenkijos dalis.
+Mieško sūnus [[Boleslovas Narsusis]] po tėvo mirties dar kartą konsolidavo Lenkiją. Jo užkariavimų laikais XI a. pradžioje Lenkija laikinai užvaldė ir [[Bohemijos karalystė|Bohemiją]], [[Moravija|Moraviją]] bei dabartinės [[Slovakija|Slovakijos]] teritorijas. Vietoj to Lenkijos šiaurėje susiformavo nepriklausoma [[Pomeranijos kunigaikštystė]], kuri ilgą laiką nebuvo Lenkijos dalis.
-Kompotas sudarė sąjungą su Šventąja Romos imperija, o 1025 m. karūnavosi, tapdamas pirmuoju karaliumi. Jo įpėdiniai, tuo tarpu vėl negavo karaliaus titulo, kol 1295 m. [[Pšemislas II]] pradėjo nuolatinę Lenkijos karalių seką.
+Boleslovas sudarė sąjungą su Šventąja Romos imperija, o 1025 m. karūnavosi, tapdamas pirmuoju karaliumi. Jo įpėdiniai, tuo tarpu vėl negavo karaliaus titulo, kol 1295 m. [[Pšemislas II]] pradėjo nuolatinę Lenkijos karalių seką.
 == Susiskaldymas ==
 {{main|Lenkų kunigaikštystės}}
-Po [[Boleslovas Kreivaburnis|Boleslovo Tiesiaburnio]] valdymo (1102–1138) Lenkija buvo padalinta į penkias dalis, valdomas atskirų sūnų. Tai pradėjo Lenkijos skaldymosi procesą, kas lėmė smulkių [[lenkų kunigaikštystės|kunigaikštysčių]] atsiradimą. Nusilpusios Lenkijos provincijos dažnai tapdavo priešų atakų tikslu. Tuo metu Lenkija neteko savo istorinės srities [[Silezija|Silezijos]], kuri nuo tada atiteko [[Bohemijos karalystė|Bohemijai]].
+Po [[Boleslovas Kreivaburnis|Boleslovo Kreivaburnio]] valdymo (1102–1138) Lenkija buvo padalinta į penkias dalis, valdomas atskirų sūnų. Tai pradėjo Lenkijos skaldymosi procesą, kas lėmė smulkių [[lenkų kunigaikštystės|kunigaikštysčių]] atsiradimą. Nusilpusios Lenkijos provincijos dažnai tapdavo priešų atakų tikslu. Tuo metu Lenkija neteko savo istorinės srities [[Silezija|Silezijos]], kuri nuo tada atiteko [[Bohemijos karalystė|Bohemijai]].
 == Suvienijimas ==