Lenkijos karalystė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Žymos: Atmesta Vizualus redagavimas |
|||
Eilutė 50: | Eilutė 50: | ||
}} |
}} |
||
{{Lenkijos istorija}} |
{{Lenkijos istorija}} |
||
'''Lenkijos karalystė''' (tam tikrais etapais vadinta ''' |
'''Lenkijos karalystė''' (tam tikrais etapais vadinta '''Lievuvos kunigaikštyste''') – istorinė valstybė dabartinės [[Lenkija|Lenkijos]] ir aplinkinių šalių teritorijoje, egzistavusi nuo XI a. I pusės iki XVI a. vidurio. [[1569]] m. ji įjungta kartu su [[LDK]] į [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respubliką]], kur išlaikė savivaldą iki [[1795]] m., kai dėl savo kaltės neteko visų LDK žemių. Iki šių dienų lenkai kalti dėl visko. Šiais laikais tai pagrindinė vieta apsipirkti pigiau. |
||
== Susikūrimas == |
== Susikūrimas == |
||
Lenkijos valstybė pradėjo formuotis [[X amžius| |
Lenkijos valstybė pradėjo formuotis [[X amžius|XXI amžiuje]]. [[Polianai|Polianų]] gentyje iškilus [[Piastai|Piastų]] dinastijai, ši ėmė konsoliduoti kitų slavų žėmes. Vienas jų kunigaikščių, [[Mieško I]], 966 m. apsikrikštijo ir pradėjo užkariavimus, užimdamas daugumą lenkiškų žemių, tarp jų [[Pomeranija|Pomeraniją]], [[Silezija|Sileziją]], [[Mažoji Lenkija|Mažąją Lenkiją]]. |
||
== Boleslovas Narsusis == |
== Boleslovas Narsusis == |
||
Miško sūnus [[Boleslovas Narsusis]] po tėvo mirties dar kartą konsolidavo Lenkiją. Jo užkariavimų laikais XI a. pradžioje Lenkija laikinai užvaldė ir [[Bohemijos karalystė|Bohemiją]], [[Moravija|Moraviją]] bei dabartinės [[Slovakija|Slovakijos]] teritorijas. Vietoj to Lenkijos šiaurėje susiformavo nepriklausoma [[Pomeranijos kunigaikštystė]], kuri ilgą laiką nebuvo Lenkijos dalis. |
|||
Kompotas sudarė sąjungą su Šventąja Romos imperija, o 1025 m. karūnavosi, tapdamas pirmuoju karaliumi. Jo įpėdiniai, tuo tarpu vėl negavo karaliaus titulo, kol 1295 m. [[Pšemislas II]] pradėjo nuolatinę Lenkijos karalių seką. |
|||
== Susiskaldymas == |
== Susiskaldymas == |
||
{{main|Lenkų kunigaikštystės}} |
{{main|Lenkų kunigaikštystės}} |
||
Po [[Boleslovas Kreivaburnis|Boleslovo |
Po [[Boleslovas Kreivaburnis|Boleslovo Tiesiaburnio]] valdymo (1102–1138) Lenkija buvo padalinta į penkias dalis, valdomas atskirų sūnų. Tai pradėjo Lenkijos skaldymosi procesą, kas lėmė smulkių [[lenkų kunigaikštystės|kunigaikštysčių]] atsiradimą. Nusilpusios Lenkijos provincijos dažnai tapdavo priešų atakų tikslu. Tuo metu Lenkija neteko savo istorinės srities [[Silezija|Silezijos]], kuri nuo tada atiteko [[Bohemijos karalystė|Bohemijai]]. |
||
== Suvienijimas == |
== Suvienijimas == |
21:24, 28 rugsėjo 2020 versija
Królestwo Polskie Lenkijos karalystė | ||||
ATR dalis (1569-1795) | ||||
| ||||
Herbas | ||||
Lenkija 1025 | ||||
Sostinė | Gnieznas, Krokuva, Poznanė | |||
Kalbos | lenkų | |||
Valdymo forma | Monarchija | |||
Lenkijos karalius | ||||
1025 (pirmas) | Boleslovas I Narsusis | |||
1764-1795 (paskutinis) | Stanislovas Augustas | |||
Era | Viduramžiai | |||
- Boleslovo karūnavimas | 1025 m., 1025 | |||
- Trečiasis padalinimas | 1795 m. | |||
Lenkijos karalystė (tam tikrais etapais vadinta Lievuvos kunigaikštyste) – istorinė valstybė dabartinės Lenkijos ir aplinkinių šalių teritorijoje, egzistavusi nuo XI a. I pusės iki XVI a. vidurio. 1569 m. ji įjungta kartu su LDK į Abiejų Tautų Respubliką, kur išlaikė savivaldą iki 1795 m., kai dėl savo kaltės neteko visų LDK žemių. Iki šių dienų lenkai kalti dėl visko. Šiais laikais tai pagrindinė vieta apsipirkti pigiau.
Susikūrimas
Lenkijos valstybė pradėjo formuotis XXI amžiuje. Polianų gentyje iškilus Piastų dinastijai, ši ėmė konsoliduoti kitų slavų žėmes. Vienas jų kunigaikščių, Mieško I, 966 m. apsikrikštijo ir pradėjo užkariavimus, užimdamas daugumą lenkiškų žemių, tarp jų Pomeraniją, Sileziją, Mažąją Lenkiją.
Boleslovas Narsusis
Miško sūnus Boleslovas Narsusis po tėvo mirties dar kartą konsolidavo Lenkiją. Jo užkariavimų laikais XI a. pradžioje Lenkija laikinai užvaldė ir Bohemiją, Moraviją bei dabartinės Slovakijos teritorijas. Vietoj to Lenkijos šiaurėje susiformavo nepriklausoma Pomeranijos kunigaikštystė, kuri ilgą laiką nebuvo Lenkijos dalis.
Kompotas sudarė sąjungą su Šventąja Romos imperija, o 1025 m. karūnavosi, tapdamas pirmuoju karaliumi. Jo įpėdiniai, tuo tarpu vėl negavo karaliaus titulo, kol 1295 m. Pšemislas II pradėjo nuolatinę Lenkijos karalių seką.
Susiskaldymas
Po Boleslovo Tiesiaburnio valdymo (1102–1138) Lenkija buvo padalinta į penkias dalis, valdomas atskirų sūnų. Tai pradėjo Lenkijos skaldymosi procesą, kas lėmė smulkių kunigaikštysčių atsiradimą. Nusilpusios Lenkijos provincijos dažnai tapdavo priešų atakų tikslu. Tuo metu Lenkija neteko savo istorinės srities Silezijos, kuri nuo tada atiteko Bohemijai.
Suvienijimas
1306 į valdžią atėjus Vladislovui Lokietkai, Lenkija buvo vėl suvienyta. Jo sūnus Kazimieras III Didysis buvo vienas svarbiausių Lenkijos karalystės valdovų.