Belgorodo sritis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 56: Eilutė 56:


Didžiausi miestai 2020 m. (> 30 tūkst. gyventojų):
Didžiausi miestai 2020 m. (> 30 tūkst. gyventojų):
# [[Belgorodas]] - 394,14
# [[Belgorodas]] – 394,14
# [[Senasis Oskolas]] - 223,92
# [[Senasis Oskolas]] – 223,92
# [[Gubkinas]] - 86,22
# [[Gubkinas]] – 86,22
# [[Šebekinas]] - 40,87
# [[Šebekinas]] – 40,87
# [[Aleksejevka (Belgorodo sritis)|Aleksejevka]] - 37,81
# [[Aleksejevka (Belgorodo sritis)|Aleksejevka]] – 37,81
# [[Valuikai]] - 34,15
# [[Valuikai]] – 34,15


== Šaltiniai ==
== Šaltiniai ==

13:13, 26 rugsėjo 2020 versija

Belgorodo sritis
Белгородская область
Belgorodo srities vėliava Belgorodo srities herbas
(Išsamiau)
Laiko juosta: (UTC+3)
------ vasaros: (UTC)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Federalinė apygarda Centrinė federalinė apygarda
Ekonominis regionas Centro-Juodžemio
Administracinis centras Belgorodas
Oficialios kalbos rusų
Vadovas Jevgenijus Savčenka
Gyventojų (2020) 1 549 151 (30)
Plotas 27 134 km² (67)
  - vandens % 0,07 %
Tankumas (2020) 57 žm./km²
ISO 3166-2 RU-BEL
Vikiteka Belgorodo sritisVikiteka

Belgorodo sritis yra Rusijos europinėje dalyje, apie 600 km į pietus nuo Maskvos, pasienyje su Ukraina. Centras – Belgorodas.

Istorija

Sritis įkurta 1954 m. sausio 6 d.

Geografija

Sritis yra Vidurio Rusijos aukštumos pietvakariuose, paviršiaus aukštis iki 276 m. Klimatas vidutinių platumų, žemyninis. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra -8 °C, liepos mėnesio +20 °C. Per metus vidutiniškai iškrenta 500 mm kritulių. Srities upės priklauso Dono (Tichaja Sosna) ir Dniepro (Oskolas, Vorskla, Šiaurinis Donecas) baseinams. Yra išlikę giraičių, daugiausia ąžuolynų. Kitur vyrauja pievinės stepės, daugiausia išdirbtos[1].

Gyventojai

Tautinė sudėtis

Tautinė sudėtis pagal 2002 m. surašymą:

Miestai

Didžiausi miestai 2020 m. (> 30 tūkst. gyventojų):

  1. Belgorodas – 394,14
  2. Senasis Oskolas – 223,92
  3. Gubkinas – 86,22
  4. Šebekinas – 40,87
  5. Aleksejevka – 37,81
  6. Valuikai – 34,15

Šaltiniai

  1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 55


Rusijos Federacijos administracinės teritorijos Flag of Russia
Federaliniai subjektai
Respublikos Adygėja | Altajus | Baškirija | Buriatija | Chakasija | Čečėnija | Čiuvašija | Dagestanas | Ingušija |Jakutija | Kabarda-Balkarija | Kalmukija | Karačiajų Čerkesija | Karelija | Komija | Krymas* | Marija | Mordvija | Šiaurės Osetija | Tatarstanas | Tuva | Udmurtija
Kraštai Altajus | Chabarovskas | Kamčiatka | Krasnodaras | Krasnojarskas | Permė | Primorė | Stavropolis | Užbaikalė
Sritys Amūras | Archangelskas | Astrachanė | Belgorodas | Brianskas | Čeliabinskas | Irkutskas | Ivanovas | Jaroslavlis| Kaliningradas | Kaluga | Kemerovas | Kirovas | Kostroma | Kurganas | Kurskas | Leningradas | Lipeckas | Magadanas | Maskva | Murmanskas | Žemutinis Naugardas | Naugardas | Novosibirskas | Omskas | Orenburgas | Oriolas | Penza | Pskovas | Rostovas | Riazanė | Sachalinas | Samara | Saratovas | Smolenskas | Sverdlovskas | Tambovas | Tiumenė | Tomskas | Tula | Tverė | Uljanovskas | Vladimiras | Volgogradas | Vologda | Voronežas
Federaciniai miestai Maskva | Sankt Peterburgas
Autonominės sritys Žydų
Autonominės apygardos Chantų Mansija | Čiukotka | Jamalas | Nencija
Federalinės apygardos
Centrinė | Krymas | Pavolgis| Pietūs | Sibiras | Šiaurės Vakarai | Šiaurės Kaukazas | Tolimieji Rytai | Uralas