Riukiu kalbos: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

14:27, 24 rugsėjo 2020 versija

Geografinis paplitimas
Riūkiū
Paplitimas	Japonija (Riūkiū salynas)
Kalbų skaičius	6
Kilmė	Japoninės >Riūkiū kalbos

Klasifikacija	Amamių, mijakų, okinavų, jaejamų, jonagunių, kunigamių

Riūkiū kalbos, arba riūkiūiečių kalbos, – keletas glaudžiai susijusių Riūkiū salose vartojamų kalbų, artimai giminingų japonų kalbai. Kartu su pastarąja sudaro japonų kalbų šeimą. Jomis kalbama Riūkiū salose.

Nėra vieningos nuomonės dėl Riūkiū kalbų padėties lingvistinėje sistemoje. Labai ilgai buvo laikomasi imperialistinės Japonijos laikais susiformavusios nuomonės, kad šios kalbos tėra japonų kalbos tarmės, pasiūlytos dar XIX a. pab. valstybės veikėjo Macuda Mičijuki.

Visgi skirtumai nuo bendrinės japonų kalbos yra pakankamai dideli, kad japonai šnekančiųjų Riūkiū kalbomis negali suprasti. Teigiama, kad tarpusavyje Riūkiū kalbos nutolusios tiek, kiek kai kurios romanų kalbos tarpusavyje. Manoma, kad Riūkiū kalbos nuo japonų prokalbės atsiskyrė maždaug prieš VII a.^[1]

Sunku nustatyti kalbančiųjų Riūkiū kalbomis, kadangi daugumą sudaro senoji karta. Tebėra vaikų, mokančių Riūkiū kalbas ar jų besimokančių, tačiau tik retais atvejais — vaikams gyvenant ne su seneliais ir ne žemyninėje Okinavos dalyje. Kalbos vis dar vartojamos tradicinėje kultūrinėje veikloje, pavyzdžiui, atliekant tradicinę okinavų muziką ar šokius. Yra stotis, okinavų kalba transliuojanti žinias.^[2]

Kalbos

Nors diskutuojama, kaip išskirti konkrečias kalbas, įprasčiausia išskirti šešias:

Amamių-okinavų kalbos. Kai kurių kalbotyrininkų išskiriamas toks pogrupis.
- Amamių, kuria kalbama šiauriniame Riūkiū salyne (Amamio salose). Esama dviejų pagrindinių tarmių (šiaurės ir pietų), kai kurie kalbotyrininkai jas laiko atskiromis kalbomis.
- Okinavų (učinaaguči), kuria kalbama didžiausioje Riūkiū salyno saloje Okinavoje ir keliose mažesnėse salelėse. Buvusi Riūkiū karalystės lingua franca.
- Kunigamių, kuria kalbama Okinavos salos šiaurėje.
Sakišimos kalbos. Kai kurių kalbotyrininkų išskiriamas toks pogrupis.
- Mijakų (miaakufc), kuria kalbama Mijako ir aplinkinėse salose.
- Jaejamų (jaimamuni), kuria kalbama Jaejamos salose (pietinis Riūkiū regionas Išigakio salos pakrantėse).
- Jonagunių, kuria kalbama piečiausiame Riūkiū regione, Jonagunio saloje. Spėjama, kad šia kalbama kalbančiųjų skaičius mažiausias.

Kiekviena Riūkiū kalbų grupei priklausanti kalba yra beveik nesuprantama kalbantiesiems kita Riūkiū kalba. Kai kurių posakių pavyzdžiai pateikti žemiau.

	Ačiū	Sveiki atvykę
Bendrinė japonų kalba	Arigatō	Yōkoso
Amamių	Arigatesama ryōta	Imōrī
Kunigamių	Mihediro	Ugamiyabura
Okinavų	Nifēdēbiru	Mensōrē
Mijakų	Tandigātandi	Nmyāchi
Jaejamų	Mīfaiyū	Ōritōri
Jonagunių	Fugarasa	Wari

Naujųjų laikų istorija

Nuo Antrojo pasaulinio karo pradžios Riūkiū kalbos daugumos žemyninės Japonijos dalies gyventojų buvo laikomos japonų kalbos tarme ar tarmėmis. Tačiau iki Riūkiū salų aneksijos XIX a. pab. niekam nekilo klausimų dėl Riūkiū kalbų nepriklausomo statuso. Net ir šiais laikais Riūkiū kalbos pačioje Japonijoje daugelio laikomos viena kalba ar tarmių grupe.

Riūkiū karalystei praradus nepriklausomybę į Riūkiū kalbas buvo žiūrima paniekinamai, jų mokymasis švietimo įstaigose buvo suvaržytas. Tačiau kitose imperijos dalyse, pavyzdžiui, Korėjoje ir Taivane, kurį laiką iki kultūrinės asimiliacijos politikos pradžios net buvo mokoma vietinėmis kalbomis. Okinavoje okinaviškai šnekantis studentas turėjo dėvėti tarmės kortelę (方言札), raištį ant kaklo su medine lentele, kurioje nurodoma, kad jis kalba tarmiškai (todėl yra blogas mokinys). Pavzydys buvo paimtas iš XIX a. „verdžunjos“ politikos, ypač palaikytos Žiulio Ferio, kai regioninių kalbų, pavyzdžiui, oksitanų, katalonų ir bretonų kalbų, vartojimas būdavo panašiai suvaržomas prancūzų kalbos naudai (analogiška sistema buvo taikoma ir valų kalbai D. Britanijoje - vališkai šnekantiems Velso mokiniams būdavo prisegamas valų lapelis).

Nors tai ir yra lingvicidas, tarmės kortelių sistema buvo neretai palaikoma okinavų tėvų, kurie vildavosi, kad jų vaikai, atsisakę savo gimtosios regioninės kalbos, ateityje galės lengviau susirasti darbo žemyninėje Japonijos dalyje. Sistema galop buvo panaikinta tik septintajame dešimtmetyje, kai Okinavos salas tebeadministravo JAV.

Pastaruoju metu vis palankiau vertinant įvairiakultūriškumą Riūkiū kalbų išsaugojimas tapo Okinavos prefektūros vyriausybės politikos uždaviniu. Tačiau Riūkiū kalbų padėtis nėra labai optimistinė, nes dauguma vietinių vaikų jau šneka vien tik japonų kalba (neretai - Okinavos japonų tarme.

Išnašos

↑ Japan Focus: Language Loss and Revitalization in the Ryukyu Islands, Patrick Heinrich, posted November 10, 2005. Also What leaves a mark should no longer stain: Progressive erasure and reversing language shift activities in the Ryukyu Islands, 2005, citing Hattori, Shirō (1954) 'Gengo nendaigaku sunawachi goi tokeigaku no hōhō ni tsuite' [‘Concerning the Method of Glottochronology and Lexicostatistics’], Gengo kenkyū [Journal of the Linguistic Society of Japan] v26/27
↑ [1]

Nuorodos

ryuk MultiTree kalbos kodo „ryuk“ informacija (angl. MultiTree: A Digital Library of Language Relationships: Information by code: „ryuk“)
Ethnologue svetainės pateikiama informacija apie Riūkiū kalbas (anglų k.)
Papildoma informacija (japonų k.)

[1] Japan Focus: Language Loss and Revitalization in the Ryukyu Islands, Patrick Heinrich, posted November 10, 2005. Also What leaves a mark should no longer stain: Progressive erasure and reversing language shift activities in the Ryukyu Islands, 2005, citing Hattori, Shirō (1954) 'Gengo nendaigaku sunawachi goi tokeigaku no hōhō ni tsuite' [‘Concerning the Method of Glottochronology and Lexicostatistics’], Gengo kenkyū [Journal of the Linguistic Society of Japan] v26/27

[2] [1]

[1]

[2]

@@ Eilutė 2: / Eilutė 2: @@
  pavadinimas=Riūkiū|
  spalva=deepskyblue|
- šalys=[[Japonija]] ([[Riukiu salynas]])|
+ šalys=[[Japonija]] ([[Riūkiū salynas]])|
  skaičius=6|
- kilmė=[[Japonijos kalbos|Japoninės]]<br /> >'''Riūkiū kalbos'''|
+ kilmė=[[Japoninės kalbos|Japoninės]]<br /> >'''Riūkiū kalbos'''|
  žemėlapis=Japanese dialects-en.png|
  ISO639-2=|
- klasifikacija=[[Amami kalba|Amami]], [[Mijako kalba|Mijako]], [[okinavų kalba|Okinavos]], [[Jaejama kalba|Jaejama]], [[Jonaguni kalba|Jonaguni]], [[Kunigami kalba|Kunigami]]}}
+ klasifikacija=[[Amamių kalba|Amamių]], [[Mijakų kalba|mijakų]], [[okinavų kalba|okinavų]], [[Jaejamų kalba|jaejamų]], [[Jonagunių kalba|jonagunių]], [[Kunigamių kalba|kunigamių]]}}
 '''Riūkiū kalbos''', arba '''riūkiūiečių kalbos''', – keletas glaudžiai susijusių [[Riūkiū salos]]e vartojamų kalbų, artimai giminingų [[japonų kalba]]i. Kartu su pastarąja sudaro [[Japonų kalbos|japonų kalbų šeimą]]. Jomis kalbama [[Riūkiū]] salose.
-Nėra vieningos nuomonės dėl Riūkiū kalbų padėties lingvistinėje sistemoje. Labai ilgai buvo laikomasi [[Japonijos imperija|imperialistinės Japonijos]] laikais susiformavusios nuomonės, kad šios kalbos tėra japonų kalbos tarmės.
+Nėra vieningos nuomonės dėl Riūkiū kalbų padėties lingvistinėje sistemoje. Labai ilgai buvo laikomasi [[Japonijos imperija|imperialistinės Japonijos]] laikais susiformavusios nuomonės, kad šios kalbos tėra japonų kalbos tarmės, pasiūlytos dar XIX a. pab. valstybės veikėjo [[Macuda Mičijuki]].
-Visgi skirtumai nuo bendrinės japonų kalbos yra tiek dideli, kad japonai šnekančiųjų Riūkiū kalbomis negali suprasti. Teigiama, kad šios kalbos nuo japonų kalbos nutolusios tiek, kiek [[anglų kalba]] nuo [[vokiečių kalba|vokiečių kalbos]].{{faktas}} Manoma, kad Riūkiū kalbos nuo japonų kalbos atsiskyrė maždaug prieš VII a..<ref>[http://japanfocus.org/products/topdf/1596 Japan Focus: Language Loss and Revitalization in the Ryukyu Islands], Patrick Heinrich, posted November 10, 2005. Also [http://www.sicri.org/ISIC1/j.%20ISIC1P%20Heinrich.pdf   What leaves a mark should no longer stain: Progressive erasure and reversing language shift activities in the Ryukyu Islands], 2005, citing Hattori, Shirō (1954) 'Gengo nendaigaku sunawachi goi tokeigaku no hōhō ni tsuite' [‘Concerning the Method of Glottochronology and Lexicostatistics’], ''Gengo kenkyū'' [Journal of the Linguistic Society of Japan] v26/27</ref>
+Visgi skirtumai nuo bendrinės japonų kalbos yra pakankamai dideli, kad japonai šnekančiųjų Riūkiū kalbomis negali suprasti. Teigiama, kad tarpusavyje Riūkiū kalbos nutolusios tiek, kiek kai kurios [[romanų kalbos]] tarpusavyje. Manoma, kad Riūkiū kalbos nuo japonų prokalbės atsiskyrė maždaug prieš VII a.<ref>[http://japanfocus.org/products/topdf/1596 Japan Focus: Language Loss and Revitalization in the Ryukyu Islands], Patrick Heinrich, posted November 10, 2005. Also [http://www.sicri.org/ISIC1/j.%20ISIC1P%20Heinrich.pdf   What leaves a mark should no longer stain: Progressive erasure and reversing language shift activities in the Ryukyu Islands], 2005, citing Hattori, Shirō (1954) 'Gengo nendaigaku sunawachi goi tokeigaku no hōhō ni tsuite' [‘Concerning the Method of Glottochronology and Lexicostatistics’], ''Gengo kenkyū'' [Journal of the Linguistic Society of Japan] v26/27</ref>
-Šiais laikais yra kiek daugiau nei milijonas kalbančiųjų Riūkiū kalbomis, daugumą sudaro senoji karta. Tebėra vaikų, mokančių Riūkiū kalbas ar jų besimokančių, tačiau tik retais atvejais - vaikams gyvenant ne su seneliais ir ne žemyninėje Okinavos dalyje. Kalbos vis dar vartojamos tradicinėje kultūrinėje veikloje, pavyzdžiui,  atliekant tradicinę okinavų muziką ar šokius. Yra viena stotis, okinavų kalba transliuojanti žinias.<ref>[http://www.okinawabbtv.com/news/h_news.htm]</ref>
+Sunku nustatyti kalbančiųjų Riūkiū kalbomis, kadangi daugumą sudaro senoji karta. Tebėra vaikų, mokančių Riūkiū kalbas ar jų besimokančių, tačiau tik retais atvejais — vaikams gyvenant ne su seneliais ir ne žemyninėje Okinavos dalyje. Kalbos vis dar vartojamos tradicinėje kultūrinėje veikloje, pavyzdžiui, atliekant tradicinę okinavų muziką ar šokius. Yra stotis, okinavų kalba transliuojanti žinias.<ref>[http://www.okinawabbtv.com/news/h_news.htm]</ref>
 == Kalbos ==
+[[File:Ryukyuan languages map LT.png|thumb|left|400px|Riūkiū kalbų klasifikacija]]
 Nors diskutuojama, kaip išskirti konkrečias kalbas, įprasčiausia išskirti šešias:
 * Amamių-okinavų kalbos.<small> Kai kurių kalbotyrininkų išskiriamas toks pogrupis.</small>
-** [[Amamių kalba|Amamių]], kuria kalbama šiauriniame Riūkiū salyne (''Amami'' salose). Kalbančiųjų yra apie 130 000. Esama 2 tarmių (šiaurės ir pietų), kai kurie kalbotyrininkai jas laiko atskiromis kalbomis.
+** [[Amamių kalba|Amamių]], kuria kalbama šiauriniame Riūkiū salyne (Amamio salose). Esama dviejų pagrindinių tarmių (šiaurės ir pietų), kai kurie kalbotyrininkai jas laiko atskiromis kalbomis.
-** [[Okinavų kalba|Okinavų]] (''uchinaaguchi''), kuria kalbama didžiausioje Riūkiū salyno saloje [[Okinavos sala|Okinavoje]] ir keliose mažesnėse salelėse. Kalbančiųjų  - apie 900 000.
+** [[Okinavų kalba|Okinavų]] (''učinaaguči''), kuria kalbama didžiausioje Riūkiū salyno saloje [[Okinavos sala|Okinavoje]] ir keliose mažesnėse salelėse. Buvusi [[Riūkiū karalystė]]s ''[[lingua franca]]''.
-** [[Kunigamių kalba|Kunigamių]], kuria kalbama Okinavos salos šiaurėje. Kalbančiųjų skaičius nežinomas.
+** [[Kunigamių kalba|Kunigamių]], kuria kalbama Okinavos salos šiaurėje.
 * Sakišimos kalbos.<small> Kai kurių kalbotyrininkų išskiriamas toks pogrupis.</small>
-** [[Mijakų kalba|Mijakų]] (''myaaku hutsi''), kuria kalbama Mijako ir apinkinėse salose. Kalbančiųjų -  apie 55 780.
+** [[Mijakų kalba|Mijakų]] (''miaakufc''), kuria kalbama Mijako ir aplinkinėse salose.
-** [[Jaejamų kalba|Jaejamų]] (''yaima munii''), kuria kalbama Jaejamos salose (pietinis Riūkiū regionas [[Išigakis (Okinava)|Išigakio]] salos pakrantėse). Kalbančiųjų - apie 44 650.
+** [[Jaejamų kalba|Jaejamų]] (''jaimamuni''), kuria kalbama [[Jaejamos salos]]e (pietinis Riūkiū regionas [[Išigakis (Okinava)|Išigakio]] salos pakrantėse).
-** [[Jonagunių kalba|Jonagunių]], kuria kalbama piečiausiame Riūkiū regione, Jonagunio saloje. Kalbančiųjų  - apie 800.
+** [[Jonagunių kalba|Jonagunių]], kuria kalbama piečiausiame Riūkiū regione, Jonagunio saloje. Spėjama, kad šia kalbama kalbančiųjų skaičius mažiausias.
-Kiekviena Riūkiū kalbų grupei priklausanti kalba yra beveik nesuprantama kalbantiesiems kita Riūkiū kalba. Kai kurių posakių pavyzdžiai.
+Kiekviena Riūkiū kalbų grupei priklausanti kalba yra beveik nesuprantama kalbantiesiems kita Riūkiū kalba. Kai kurių posakių pavyzdžiai pateikti žemiau.
 {| class="wikitable"
@@ Eilutė 51: / Eilutė 51: @@
 == Naujųjų laikų istorija ==
-Nuo II Pasaulinio karo pradžios Riūkiū kalbos daugumos žemyninės Japonijos dalies gyventojų buvo laikomos japonų kalbos tarme ar tarmėmis. Tačiau iki Riūkiū salų aneksijos XIX a. pab. niekam nekilo klausimų dėl Riūkiū kalbų nepriklausomo statuso. O II Pasaulinio karo metais Japonijos imperialistinė ideologija tarme laikė net [[korėjiečių kalba|korėjiečių]] ir [[palauiečių kalba|palauiečių]] kalbas. Net ir šiais laikais Riūkiū kalbos pačioje Japonijoje daugelio laikomos viena kalba arba net tarmių grupe.
+Nuo Antrojo pasaulinio karo pradžios Riūkiū kalbos daugumos žemyninės Japonijos dalies gyventojų buvo laikomos japonų kalbos tarme ar tarmėmis. Tačiau iki Riūkiū salų aneksijos XIX a. pab. niekam nekilo klausimų dėl Riūkiū kalbų nepriklausomo statuso. Net ir šiais laikais Riūkiū kalbos pačioje Japonijoje daugelio laikomos viena kalba ar tarmių grupe.
-[[Riūkiū karalystė|Riūkiū karalystei]] praradus nepriklausomybę į Riūkiū kalbas buvo žiūrima paniekinamai, jų mokymasis švietimo įstaigose buvo suvaržytas. Tačiau kitose imperijos dalyse, pavyzdžiui, Korėjoje ir Taivane, kurį laiką net buvo mokoma vietinėmis kalbomis iki kultūrinės asimiliacijos politikos. Okinavoje okinaviškai šnekantis studentas turėjo dėvėti tarmės kortelę (方言札), kaklaraištį su kortele, kurioje nurodoma, kad jis kalba tarmiškai (todėl yra blogas mokinys). Pavzydys buvo paimtas iš XIX a. „[[verdžunja|verdžunjos]]“ politikos, ypač palaikytos [[Žiulis Feris|Žiulio Ferio]], kai regioninių kalbų, pavyzdžiui, [[oksitanų kalba|oksitanų]], [[katalonų kalba|katalonų]] ir [[bretonų kalba|bretonų kalbų]], vartojimas būdavo panašiai suvaržomas prancūzų kalbos naudai (analogiška sistema buvo taikoma ir valų kalbai  D. Britanijoje - vališkai šnekantiems Velso mokiniams būdavo prisegamas  ''[[Welsh Not|valų lapelis]]'').
+[[Riūkiū karalystė|Riūkiū karalystei]] praradus nepriklausomybę į Riūkiū kalbas buvo žiūrima paniekinamai, jų mokymasis švietimo įstaigose buvo suvaržytas. Tačiau kitose imperijos dalyse, pavyzdžiui, Korėjoje ir Taivane, kurį laiką iki kultūrinės asimiliacijos politikos pradžios net buvo mokoma vietinėmis kalbomis. Okinavoje okinaviškai šnekantis studentas turėjo dėvėti tarmės kortelę (方言札), raištį ant kaklo su medine lentele, kurioje nurodoma, kad jis kalba tarmiškai (todėl yra blogas mokinys). Pavzydys buvo paimtas iš XIX a. „[[verdžunja|verdžunjos]]“ politikos, ypač palaikytos [[Žiulis Feris|Žiulio Ferio]], kai regioninių kalbų, pavyzdžiui, [[oksitanų kalba|oksitanų]], [[katalonų kalba|katalonų]] ir [[bretonų kalba|bretonų kalbų]], vartojimas būdavo panašiai suvaržomas prancūzų kalbos naudai (analogiška sistema buvo taikoma ir valų kalbai  D. Britanijoje - vališkai šnekantiems Velso mokiniams būdavo prisegamas  ''[[Welsh Not|valų lapelis]]'').
 Nors tai ir yra [[lingvicidas]], tarmės kortelių sistema buvo neretai palaikoma okinavų tėvų, kurie vildavosi, kad jų vaikai, atsisakę savo gimtosios regioninės kalbos, ateityje galės lengviau susirasti darbo žemyninėje Japonijos dalyje. Sistema galop buvo panaikinta tik septintajame dešimtmetyje, kai Okinavos salas tebeadministravo JAV.
-Pastaruoju metu dėl [[multikultūralizmo]] Riūkiū kalbų išsaugojimas tapo   [[Okinavos prefektūra|Okinavos prefektūros vyriausybės]] politikos uždaviniu. Tačiau Riūkiū kalbų  padėtis nėra labai optimistinė, nes  daugumas okinavų vaikų jau šneka vien tik japonų kalba.
+Pastaruoju metu vis palankiau vertinant įvairiakultūriškumą Riūkiū kalbų išsaugojimas tapo [[Okinavos prefektūra|Okinavos prefektūros vyriausybės]] politikos uždaviniu. Tačiau Riūkiū kalbų padėtis nėra labai optimistinė, nes dauguma vietinių vaikų jau šneka vien tik japonų kalba (neretai - [[Okinavos japonų tarmė|Okinavos japonų tarme]].
 == Išnašos ==
@@ Eilutė 64: / Eilutė 64: @@
 == Nuorodos ==
 * {{Ethnologue|ryuk|m}}
-* [http://www.ethnologue.com/show_family.asp?subid=1722-16 Ethnologue report for the Ryukyuan language family]
+* [http://www.ethnologue.com/show_family.asp?subid=1722-16 Ethnologue svetainės pateikiama informacija apie Riūkiū kalbas (anglų k.)]
 * [http://ryukyu-lang.lib.u-ryukyu.ac.jp/intro/abs.html Papildoma informacija (japonų k.)]