Vegeriai: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

14:54, 13 rugsėjo 2020 versija

Šis straipsnis apie kaimą Naujosios Akmenės kaimiškojoje seniūnijoje. Apie kaimą Papilės seniūnijoje skaitykite straipsnyje Vegeriai (Papilė).

Vegeriai

56°23′49″š. pl. 22°56′31″r. ilg. / 56.397°š. pl. 22.942°r. ilg.

Apskritis

Šiaulių apskritis

Savivaldybė

Akmenės rajono savivaldybė

Seniūnija

Naujosios Akmenės kaimiškoji seniūnija

Gyventojų

63

Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė) 1
Vardininkas:	Vegẽriai
Kilmininkas:	Vegẽrių
Naudininkas:	Vegẽriams
Galininkas:	Vegeriùs
Įnagininkas:	Vegẽriais
Vietininkas:	Vegẽriuose

Vegeriai – gyvenvietė Akmenės rajono šiaurėje, 12 km į šiaurės rytus nuo Naujosios Akmenės, šalia sienos su Latvija, prie kelio 1001 Naujoji Akmenė–Vegeriai–Vytiniai . Šv. Jurgio parapija (nuo 2003 m. neturi patalpų pamaldoms). Yra biblioteka (nuo 1937 m.). Netoliese yra Latvijos siena. Klinties telkinys. Į pietryčius, link Vėlaičių, Gėpaičių miške stūkso Luokavos kalnas (piliakalnis).

Istorija

Archeologų teigimu, dabartinės Vėgerių apylinkės VI-XIII a. buvo apgyvendintos žiemgalų Vėgeriai kaimas Naujosios Akmenės kaim. sen., 8 km į š. nuo Naujosios Akmenės, prie Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos. Š. pakraščiu teka Vadakstis. XVI a. teismų dokumentai mini valstybinį Vegerių kaimą, 1602 gavo privilegiją steigti miestelį, rengti turgus ir prekymečius. 1738 buvo 15 kiemų, 1745 jau minimas kaip miestelis, 1766 pastatyta bažnyčia. Būdamas prie Kauno ir Kuršo gubernijų ribos, carinės Rusijos okupacijos metais (XIX a.) išaugo, veikė valdiška prad. m-la, keliolika krautuvėlių, smuklių. 1833 buvo 208 gyv., 1886 – 355 gyv., 1897 – 617 gyv. 1905 aktyviai reiškėsi prieš Rusijos okupacinę valdžią nusistačiusios jėgos, buvo niokojamos degtinę pardavinėjusios valdiškos krautuvės. 1918 pab. buvo trumpam įkurtas nieko nespėjęs nuveikti „revoliucinis k-tas“. 1919 – 1947 buvo nuošalaus ir mažiausio Mažeikių apskrities vlsč. centras, be bažnyčios, veikė rusų stačiatikių, evangelikų liuteronų ir žydų maldos namai. 1923 gyventojų surašymo metu užfiksuoti 3 Vegerių kaimai, miestelis ir bažnytkaimis, visuose buvo 149 ūkiai su 784 gyv. Aktyviai veikė Vilniui vaduoti sąjunga, šauliai ir kitos nevyriausybinės organizacijos. II pas. karo pradžioje buvo nužudyta apie 30 sovietinės okupacinės valdžios pareigūnų ir rėmėjų, žydai išvaryti ir nužudyti Mažeikiuose. 1944, hitlerinės kariuomenės ir raudonosios armijos fronto linijai 2 mėnesiams nusistovėjus ties Vegeriais, miestelis kautynių ugnies beveik visai sunaikintas. 1944 07 17 kautynėse su vokiečių tankais pasižymėjo sovietiniai artileristai, žuvusiam jų vadui G. Pečkovskiui už tai 1945 buvo suteiktas TSRS didvyrio vardas, žuvimo vietoje pastatytas paminklinis akmuo. Po karo valsčius atkurtas, jo centras 1947 perkeltas į Klykolius, o Vegerių k. apylinkėse įkurti J. Janonio ir „Paryžiaus komunos“ kolūkiai, 1950 sujungti į Vegerių kolūkį, kuris savo ruožtu 1954 prijungtas prie Vėlaičių kol., 1958 vėl atkurtas, o 1966 vėl sujungtas su buv. Vėlaičių kol. Nuo 1975 buvo pagalbinė I. Černiachovskio kol. gyvenvietė. 1950 – 1963 buvo apylinkės centras. Veikė vaistinė (1910 – 1978), prad. m-la (1910 – 1979), nuo 1937 yra biblioteka. 1990 buvo atkurtas iki II pas. karo veikęs pasienio kontrolės postas. Sovietinė okupacinė valdžia 1941 ir pokario metais ištrėmė 16 asmenų, tremtyje mirė J. Daktaraitytė, A. Daugėla, V. Šešnickas. 1959 buvo 261 gyv., 1970 – 179 gyv., 1997 – 50 ūkių su 100 gyv., 2016 gyv. vietą deklaravo 48 asmenys. Vegeriuose yra gimę: 1926 – istorikas N. Ribakovas, 1934 – filosofas V. Ribakovas, 1935 – geologas V. Vasiljevas.

Inf.: TLE, t. 4; Kviklys B. Mūsų Lietuva, t. 4; Lietuvos apgyventos vietos; LGG, t. 1 – 4;

Administracinis-teritorinis pavaldumas
~1600 m.	Mažųjų Dirvėnų valsčius	?
XIX a.	?	Šiaulių apskritis
1920–1947 m.	Vegerių valsčiaus centras	Mažeikių apskritis
1950–1959 m.	Vegerių apylinkės centras	Žagarės rajonas
1959–1962 m.		Akmenės rajonas
1962–1963 m.		Mažeikių rajonas
1963–1965 m.	Vegerių apylinkė	Mažeikių rajonas
1965–1977 m.	Vegerių apylinkė	Akmenės rajonas
1977–1995 m.	Naujosios Akmenės apylinkė	Akmenės rajonas
1995–	Naujosios Akmenės kaimiškoji seniūnija	Akmenės rajono savivaldybė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2011 m.

1902 m.

1923 m.^sur.

1959 m.^sur.

1970 m.^sur.^[1]

1979 m.^sur.

547

472

261

179

168

1983 m.^[2]

1987 m.^[3]

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

2011 m.^sur.

126

112

90

86

63

Šaltiniai

↑ Vegeriai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 700 psl.
↑ Vegeriai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 121 psl.
↑ Vegeriai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 472

Nuorodos

Vegeriai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 418 psl.
Istorija

Šis straipsnis apie Lietuvos gyvenvietę yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

[MLTE-1] Vegeriai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 700 psl.

[LTE-2] Vegeriai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 121 psl.

[TLE-3] Vegeriai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 472

[1]

[2]

[3]

@@ Eilutė 16: / Eilutė 16: @@
 == Istorija ==
+Archeologų teigimu, dabartinės Vėgerių apylinkės [[XI amžius|VI]]-[[XIII amžius|XIII]] a. buvo apgyvendintos [[Kuršiai|žiemgalų]] Vėgeriai kaimas Naujosios Akmenės kaim. sen., 8 km į š. nuo Naujosios Akmenės, prie Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos. Š. pakraščiu teka Vadakstis. XVI a. teismų dokumentai mini valstybinį Vegerių kaimą, 1602 gavo privilegiją steigti miestelį, rengti turgus ir prekymečius. 1738 buvo 15 kiemų, 1745 jau minimas kaip miestelis, 1766 pastatyta bažnyčia. Būdamas prie Kauno ir Kuršo gubernijų ribos, carinės Rusijos okupacijos metais (XIX a.) išaugo, veikė valdiška prad. m-la, keliolika krautuvėlių, smuklių. 1833 buvo 208 gyv., 1886 – 355 gyv., 1897 – 617 gyv. 1905 aktyviai reiškėsi prieš Rusijos okupacinę valdžią nusistačiusios jėgos, buvo niokojamos degtinę pardavinėjusios valdiškos krautuvės. 1918 pab. buvo trumpam įkurtas nieko nespėjęs nuveikti „revoliucinis k-tas“. 1919 – 1947 buvo nuošalaus ir mažiausio Mažeikių apskrities vlsč. centras, be bažnyčios, veikė rusų stačiatikių, evangelikų liuteronų ir žydų maldos namai. 1923 gyventojų surašymo metu užfiksuoti 3 Vegerių kaimai, miestelis ir bažnytkaimis, visuose buvo 149 ūkiai su 784 gyv. Aktyviai veikė Vilniui vaduoti sąjunga, šauliai ir kitos nevyriausybinės organizacijos. II pas. karo pradžioje buvo nužudyta apie 30 sovietinės okupacinės valdžios pareigūnų ir rėmėjų, žydai išvaryti ir nužudyti Mažeikiuose. 1944, hitlerinės kariuomenės ir raudonosios armijos fronto linijai 2 mėnesiams nusistovėjus ties Vegeriais, miestelis kautynių ugnies beveik visai sunaikintas. 1944 07 17 kautynėse su vokiečių tankais pasižymėjo sovietiniai artileristai, žuvusiam jų vadui G. Pečkovskiui už tai 1945 buvo suteiktas TSRS didvyrio vardas, žuvimo vietoje pastatytas paminklinis akmuo. Po karo valsčius atkurtas, jo centras 1947 perkeltas į Klykolius, o Vegerių k. apylinkėse įkurti J. Janonio ir „Paryžiaus komunos“ kolūkiai, 1950 sujungti į Vegerių kolūkį, kuris savo ruožtu 1954 prijungtas prie Vėlaičių kol., 1958 vėl atkurtas, o 1966 vėl sujungtas su buv. Vėlaičių kol. Nuo 1975 buvo pagalbinė I. Černiachovskio kol. gyvenvietė. 1950 – 1963 buvo apylinkės centras. Veikė vaistinė (1910 – 1978), prad. m-la (1910 – 1979), nuo 1937 yra biblioteka. 1990 buvo atkurtas iki II pas. karo veikęs pasienio kontrolės postas. Sovietinė okupacinė valdžia 1941 ir pokario metais ištrėmė 16 asmenų, tremtyje mirė J. Daktaraitytė, A. Daugėla, V. Šešnickas. 1959 buvo 261 gyv., 1970 – 179 gyv., 1997 – 50 ūkių su 100 gyv., 2016 gyv. vietą deklaravo 48 asmenys. Vegeriuose yra gimę: 1926 – istorikas N. Ribakovas, 1934 – filosofas V. Ribakovas, 1935 – geologas V. Vasiljevas.
-{{adm2|3}}
+Inf.: ''TLE'', t. 4; Kviklys B. ''Mūsų Lietuva'', t. 4; ''Lietuvos apgyventos vietos''; ''LGG'', t. 1 – 4;{{adm2|3}}
 {{admr|~[[1600]] m.|[[Mažųjų Dirvėnų valsčius]]|?}}
 {{admr|XIX a.|?|[[Šiaulių apskritis]]}}