Rodūnia: Skirtumas tarp puslapio versijų
papild. |
|||
Eilutė 25: | Eilutė 25: | ||
Aplink Rodūnią buvo apsistojusi prūsų gentis [[bartai]], pralaimėję [[Didysis prūsų sukilimas|Didįjį prūsų sukilimą]]. |
Aplink Rodūnią buvo apsistojusi prūsų gentis [[bartai]], pralaimėję [[Didysis prūsų sukilimas|Didįjį prūsų sukilimą]]. |
||
Pirmą kartą jis paminėtas 1387 m. [[Jogaila|Jagailo]] laiške kaip parapijos centras. XIV – XVII amžiuje buvo pastatyta pilis. 1649 m. suteikta [[Magdeburgo teisė|Magdeburgo]] teisė. |
|||
[[Rusijos imperija|Rusijos imperijoje]] Rodūnia buvo didelis žydų centras – ''Mek Tora'' (tai yra vieta, kur yra daug žydų, žinančių [[Tora|Torą]] )<ref>[http://9tv.co.il/news/2015/06/18/206779.html Сайт 9-го канала, Яков Рабкин: «С чего начинается родина?»]</ref> . |
|||
1940–1962 m. Rodūnė buvo [[Rodūnios rajonas|Rodūnios rajono]] centras. Nuo 1958 m. kaip [[miesto tipo gyvenvietė]] <ref>[http://spravka-jurist.com/base/part-vz/tx_wszosy.htm О преобразовании деревни Радунь Радунского района Гродненской области в городской поселок. Указ Президиума Верховного Совета Республики Беларусь от 30 апреля 1958 г.]</ref>, nuo 1962 m. įtraukta į [[Gardino sritis|Gardino srities]] [[Varanavo rajonas|Varanavo rajoną]]. |
|||
== Istorinių vaizdų galerija == |
== Istorinių vaizdų galerija == |
14:41, 30 rugpjūčio 2020 versija
Rodūnia blrs. Радунь, rus. Радунь | |||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Bažnyčia | |||||||||||||||
Laiko juosta: (UTC+3) | |||||||||||||||
Valstybė | Baltarusija | ||||||||||||||
Sritis | Gardino sritis | ||||||||||||||
Rajonas | Varanavo rajonas | ||||||||||||||
Gyventojų | 2 700 | ||||||||||||||
Vikiteka | Rodūnia | ||||||||||||||
Kirčiavimas |
|
Rodūnia, Rodūnė[1] – miestelis vakarų Baltarusijoje, prie Radunkos upės, už 20 km į pietus nuo Eišiškių ir už 30 km į šiaurės vakarus nuo Lydos. Yra bažnyčia, sinagoga, žydų kapinės. Šiaurės vakaruose eina Baltarusijos valstybės siena su Lietuva. Rodūnios vardas kilęs iš lietuvių kalbos žodžio rūda.
Lietuviai
Nuo seno Rodūnioje ir jos apylinkėse (Pelesa ir kiti aplinkiniai kaimai) buvo kalbama lietuvių kalba (pietų aukštaičių patarme). Rodūnios-Žirmūnų šnektą tyrinėjo švedų kalbininkas Olafas Brokas. Rodūnios ir Pelesos apylinkėse žodis „mėnuo“ vadinamas dievaičiu.
Aplink Rodūnią buvo apsistojusi prūsų gentis bartai, pralaimėję Didįjį prūsų sukilimą.
Pirmą kartą jis paminėtas 1387 m. Jagailo laiške kaip parapijos centras. XIV – XVII amžiuje buvo pastatyta pilis. 1649 m. suteikta Magdeburgo teisė.
Rusijos imperijoje Rodūnia buvo didelis žydų centras – Mek Tora (tai yra vieta, kur yra daug žydų, žinančių Torą )[2] .
1940–1962 m. Rodūnė buvo Rodūnios rajono centras. Nuo 1958 m. kaip miesto tipo gyvenvietė [3], nuo 1962 m. įtraukta į Gardino srities Varanavo rajoną.
Istorinių vaizdų galerija
-
Sinagoga apie 1920-29 m.
-
Rabino laidotuvės 1933 m.
-
Turgaus diena (iki 1939 m.)
-
Miestelio aikštė tarpukaryje