Romos imperatorius: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Šalinamas Link FA šablonas. |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
'''Romos imperatorius''' buvo [[Romos imperija|Romos imperijos]] valdovas. Vieningo konkretaus jo titulo niekada nebuvo, buvo naudojami įvairūs priklausomai nuo asmens ir aplinkybių. Pats žodis ''imperatorius'' kilęs iš {{la|[[imperator]]}}, reiškusio Romos karinių pajėgų vadą, šį titulą karvedžiai išlaikydavo ir tapę valstybės valdovais. Kiti dažnai naudojami titulai buvo ''[[Augustus]]'', ''[[Princepsas|princeps]]'', [[konsulas]] ir ''[[Pontifex Maximus]]''. |
'''Romos imperatorius''' buvo [[Romos imperija|Romos imperijos]] valdovas. Vieningo konkretaus jo titulo niekada nebuvo, buvo naudojami įvairūs priklausomai nuo asmens ir aplinkybių. Pats žodis ''imperatorius'' kilęs iš {{la|[[imperator]]}}, reiškusio Romos karinių pajėgų vadą, šį titulą karvedžiai išlaikydavo ir tapę valstybės valdovais. Kiti dažnai naudojami titulai buvo ''[[Augustus]]'', ''[[Princepsas|princeps]]'', [[konsulas]] ir ''[[Pontifex Maximus]]''. |
||
Bizantijos imperatoriai pradedant [[Heraklėjas|Heraklėju]] [[629]] m. vadinosi basilėjais (βασιλεύς). Šis žodis graikų kalboje reiškia ''karalių'', bet basilėjais buvo vadinami tik Romos imperatoriai ir [[Sasanidų imperija|Sasanidų imperijos]] valdovai. Kiti karaliai buvo vadinami regais (rēgas).<ref>{{citation | editor-first = Alexander | editor-last = Kazhdan | title = Oxford Dictionary of Byzantium | publisher = Oxford University Press | year = 1991 | isbn = 978-0-19-504652-6|ref=harv}}, p. 264.</ref> |
|||
| ⚫ | |||
Imperatoriai buvo aukščiausi šventikai (lot. ''Pontifex maximus'') ir po jų mirties buvo dažnai sudievinami. Įsivyravus krikščionybei Romos imperatorius buvo laikomas Dievo išrinktu valdovu, Bažnyčios saugotoju ir vadu žemėje, nors imperatoriaus autoritetui Bažnyčios reikaluose buvo priešinamasi. |
|||
Dėl turkų užkariavimų vakarų istorikai laiko Konstantiną XI paskutiniu svarbiu pretendentu į Romos imperatoriaus titulą. Nuo [[1453]] m. [[Sąrašas:Osmanų imperijos sultonai|Osmanų sultonai]] naudojosi ''Romos cezario'' titulu (turkų k. Kayser-i Rum)<ref>İlber Ortaylı, "Büyük Constantin ve İstanbul", Milliyet, 28 May 2011.</ref> iki imperijos žlugimo [[1922]] m. |
|||
| ⚫ | |||
* [[Sąrašas:Romos imperatoriai|Romos imperatorių sąrašas]] |
* [[Sąrašas:Romos imperatoriai|Romos imperatorių sąrašas]] |
||
== Išnašos == |
|||
{{Išn}} |
|||
{{Roma-stub}} |
{{Roma-stub}} |
||
10:43, 29 rugpjūčio 2020 versija
Romos imperatorius buvo Romos imperijos valdovas. Vieningo konkretaus jo titulo niekada nebuvo, buvo naudojami įvairūs priklausomai nuo asmens ir aplinkybių. Pats žodis imperatorius kilęs iš lot. imperator, reiškusio Romos karinių pajėgų vadą, šį titulą karvedžiai išlaikydavo ir tapę valstybės valdovais. Kiti dažnai naudojami titulai buvo Augustus, princeps, konsulas ir Pontifex Maximus.
Bizantijos imperatoriai pradedant Heraklėju 629 m. vadinosi basilėjais (βασιλεύς). Šis žodis graikų kalboje reiškia karalių, bet basilėjais buvo vadinami tik Romos imperatoriai ir Sasanidų imperijos valdovai. Kiti karaliai buvo vadinami regais (rēgas).[1]
Imperatoriai buvo aukščiausi šventikai (lot. Pontifex maximus) ir po jų mirties buvo dažnai sudievinami. Įsivyravus krikščionybei Romos imperatorius buvo laikomas Dievo išrinktu valdovu, Bažnyčios saugotoju ir vadu žemėje, nors imperatoriaus autoritetui Bažnyčios reikaluose buvo priešinamasi.
Dėl turkų užkariavimų vakarų istorikai laiko Konstantiną XI paskutiniu svarbiu pretendentu į Romos imperatoriaus titulą. Nuo 1453 m. Osmanų sultonai naudojosi Romos cezario titulu (turkų k. Kayser-i Rum)[2] iki imperijos žlugimo 1922 m.
Taip pat skaitykite
Išnašos
- ↑ Kazhdan, Alexander, ed. (1991), Oxford Dictionary of Byzantium, Oxford University Press, ISBN 978-0-19-504652-6, p. 264.
- ↑ İlber Ortaylı, "Büyük Constantin ve İstanbul", Milliyet, 28 May 2011.
|
Šis straipsnis apie senovės Romą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |