Konstantinas I: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

21:20, 21 rugpjūčio 2020 versija

Konstantinas I
Romos imperatorius

Konstantino dinastija
Gimė	272 m. vasario 17 d. Nisas, dab. Nišas, Serbija
Mirė	337 m. gegužės 22 d. (65 metai)
Tėvas	Konstancijus I Chloras
Motina	Elena Augusta
Sutuoktinis (-ė)	Minerva, Fausta
Vaikai	Konstantinas II, Konstancijus II
Romos imperatorius
Valdė	324-337 m.
Pirmtakas	Konstancijus Chloras, Licinijus
Įpėdinis	Konstantinas II

Vikiteka	Konstantinas I

Konstantinas I (kitaip Konstantinas Didysis, lot. Constantinus I Magnus; Flavius Valerius Aurelius Constantinus; g. 272 m. vasario 27 d. Naise – m. 337 m. gegužės 22 d.) – Romos imperijos imperatorius. 306 m. Britanijos legionų paskelbtas 34-uoju imperatoriumi valdė iki mirties 337 m. Viena žymiausių IV a. asmenybių.

Vykdė karines, politines, religines ir ekonomines reformas, kurios leido sustiprinti susilpnėjusią Romos imperiją. 311–312 m. per Keturių augustų kovą, dėl valdžios Licinijus ir Konstantinas I sumušė kitus du augustus Maksencijų ir Maksimianą; jų ir Galerijaus šeimos buvo išžudytos.

Biografija

Flavijus Valerijus Konstantinas gimė Naise (Nišas, Serbija) vasario 27 d.^[1] apie 272 m.^[2] Jo tėvas Konstancijus I Chloras buvo ilyras,^[3]^[4] kilęs iš Dardanijos provincijos.^[5]

Į valdžią atėjo po Konstancijaus I Chloro mirties, taip pradėdamas Konstantinų dinastiją. Licinijus ir Konstantinas I pasidalijo Romos imperiją: Licinijus 312 m. tapo Rytų Romos imperijos, Konstantinas I – Vakarų Romos imperijos valdovu.

313 m. Licinijus ir Konstantinas I paskelbė Milano ediktą, kuriuo uždraudė persekioti krikščionis, jiems suteikė tokias pat teises kaip ir senosioms religijoms; įvedė rytietiškus imperatoriaus garbinimo papročius; piliečių profesijas padarė paveldimas.

Konstantinas I ne tik nustojo persekiojęs krikščionis, bet faktiškai pavertė krikščionybę valstybine religija. Įvairiems teologiniams nesutarimams išspręsti, jo iniciatyva buvo sušauktas pirmasis Nikėjos susirinkimas. 324 m. nugalėjęs Licinijų tapo visos Romos imperijos valdovu.

Konstantinas I smarkiai susirgo po Vėlykų pasninko 337 m.^[6] Jis apsikrikštijo ir mirė užmiesčio viloje, vadinamoje Achyronu, tų metų gegužės 22 d.^[7] Po mirties jo garbei Bizantijos sostinė pavadinta Konstantinopolis (buvęs Bizantijus).

Išnašos

↑ Barnes, Constantine and Eusebius, 3, 39–42; Elliott, Christianity of Constantine, 17; Odahl, 15; Pohlsander, "Constantine I"; Southern, 169, 341.
↑ Barnes, Constantine and Eusebius, 3; Barnes, New Empire, 39–42; Elliott, "Constantine's Conversion," 425–6; Elliott, "Eusebian Frauds," 163; Elliott, Christianity of Constantine, 17; Jones, 13–14; Lenski, "Reign of Constantine" (CC), 59; Odahl, 16; Pohlsander, Emperor Constantine, 14; Rodgers, 238; Wright, 495, 507.
↑ Odahl, Charles M. (2001). Constantine and the Christian empire. London: Routledge. pp. 40–41. ISBN 978-0-415-17485-5.
↑ Gabucci, Ada (2002). Ancient Rome : art, architecture and history. Los Angeles, CA: J. Paul Getty Museum. p. 141. ISBN 978-0-89236-656-9.
↑ Barnes, Constantine and Eusebius, 3; Lenski, "Reign of Constantine" (CC), 59–60; Odahl, 16–17.
↑ Eusebius, Vita Constantini 4.61; Barnes, Constantine and Eusebius, 259.
↑ Eusebius, Vita Constantini 4.64; Fowden, "Last Days of Constantine," 147; Lenski, "Reign of Constantine" (CC), 82.

Romos imperatorius

Anksčiau valdė: Konstancijus Chloras, Licinijus	Konstantinas I (306–337) Konstantinų dinastija	Vėliau valdė: Konstantinas II
Straipsnių serijos apie Senovės Romą dalis

Šis straipsnis apie Senovės Romos asmenybę yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

Šis straipsnis apie senovės Romą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

[1] Barnes, Constantine and Eusebius, 3, 39–42; Elliott, Christianity of Constantine, 17; Odahl, 15; Pohlsander, "Constantine I"; Southern, 169, 341.

[2] Barnes, Constantine and Eusebius, 3; Barnes, New Empire, 39–42; Elliott, "Constantine's Conversion," 425–6; Elliott, "Eusebian Frauds," 163; Elliott, Christianity of Constantine, 17; Jones, 13–14; Lenski, "Reign of Constantine" (CC), 59; Odahl, 16; Pohlsander, Emperor Constantine, 14; Rodgers, 238; Wright, 495, 507.

[3] Odahl, Charles M. (2001). Constantine and the Christian empire. London: Routledge. pp. 40–41. ISBN 978-0-415-17485-5.

[4] Gabucci, Ada (2002). Ancient Rome : art, architecture and history. Los Angeles, CA: J. Paul Getty Museum. p. 141. ISBN 978-0-89236-656-9.

[CTCR-5] Barnes, Constantine and Eusebius, 3; Lenski, "Reign of Constantine" (CC), 59–60; Odahl, 16–17.

[6] Eusebius, Vita Constantini 4.61; Barnes, Constantine and Eusebius, 259.

[7] Eusebius, Vita Constantini 4.64; Fowden, "Last Days of Constantine," 147; Lenski, "Reign of Constantine" (CC), 82.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

@@ Eilutė 33: / Eilutė 33: @@
 Konstantinas I ne tik nustojo persekiojęs krikščionis, bet faktiškai pavertė krikščionybę valstybine religija. Įvairiems teologiniams nesutarimams išspręsti, jo iniciatyva buvo sušauktas [[I Nikėjos susirinkimas|pirmasis Nikėjos susirinkimas]]. [[324]] m. nugalėjęs Licinijų tapo visos Romos imperijos valdovu.
-Gyvenimo pabaigoje Konstantinas I apsikrikštijo. Po mirties jo garbei [[Bizantija|Bizantijos]] sostinė pavadinta [[Konstantinopolis]] (buvęs Bizantijus).
+Konstantinas I smarkiai susirgo po Vėlykų pasninko [[337]] m.<ref>Eusebius, ''Vita Constantini'' 4.61; Barnes, ''Constantine and Eusebius'', 259.</ref> Jis apsikrikštijo ir mirė užmiesčio viloje, vadinamoje Achyronu, tų metų [[gegužės 22]] d.<ref>Eusebius, ''Vita Constantini'' 4.64; Fowden, "Last Days of Constantine," 147; Lenski, "Reign of Constantine" (CC), 82.</ref> Po mirties jo garbei [[Bizantija|Bizantijos]] sostinė pavadinta [[Konstantinopolis]] (buvęs Bizantijus).
 == Išnašos ==
 {{Išn}}