Kryžiaus žygiai į Pabaltijį: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
S
nėra keitimo aprašymo
S
[[1201]] m. vyskupystė buvo perkelta į dabartinės Rygos vietą, kur [[1202]] m. [[Vyskupas Albertas|Albertas]] (''Albrecht von Buxthoeven'') pastatė [[Ryga|Rygos]] pilį ir įsteigė karinį vienuolių ordiną – [[kalavijuočių ordinas|kalavijuočius]] (''Fratres militiae Christi''). Tuo tarpu patys pagonys krikštytis neskubėjo. Situacija pablogėjo, kai pagonys išžudė grupę krikščionių misionierių. Per 12 metų kalavijuočiai nukariavo lyvius, o savo gyvenamą kraštą pavadino [[Livonija]]. [[1224]]–[[1227]] m. vokiečiai atsikraustė į [[estai|estų]] žemes ir jas prijungė prie Livonijos. [[1236]] m. į šiaurę nuo [[Šiauliai|Šiaulių]] įvyko [[Saulės mūšis]], kurio metu [[lietuviai]] įveikė kalavijuočius. Šiame mūšyje lietuviai ir [[žemaičiai]], vadovaujami [[Vykintas|Vykinto]] nugalėjo apie 3000 karių. Tai buvo pirmas didelis kryžiuočių pralaimėjimas baltų žemėse.<ref>{{cite web| first=Tomas |last=Baranauskas |authorlink=Tomas Baranauskas |url=http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=10760927 |title=Ar priminsime Europai apie Šiaulių mūšį? | publisher=[[Delfi.lt]] | date=2006-09-22 |accessdate=2007-05-09 |language=lt}}</ref> Po nesėkmės sukilo kuršiai, žiemgaliai, sėliai, buvo prarasta per 30 metų užkariautos žemės kairiame Dauguvos krante.<ref>{{cite encyclopedia |editor=Jonas Zinkus |encyclopedia=Tarybų Lietuvos enciklopedija |title=Saulės mūšis |year=1987 |publisher=Vyriausioji enciklopedijų redakcija |volume=3 |location=Vilnius |page=633|language=lt|display-editors=etal}}</ref> [[1237]] m. kalavijuočiai susijungė su teutonais.
== Prūsija ir Lietuva ==
[[Vaizdas:Codex Manesse 43v - Graf Wernher von Homberg.jpg|thumb|right|250px230px|''Codex Manesse'', aprašantis ir [[Minezingeris|minezingerio]] grafo Wernhero von Hombergo žygius į Lietuvą]]
{{Šaltiniai}}
 
 
Lietuvą tuo metu jau buvo suvienijęs [[Mindaugas]]. Tačiau kryžiuočiai, pasinaudoję Mindaugo priešais, privertė jį apsikrikštyti. [[1251]] m. Mindaugas Lietuvoje įvedė [[feodalizmas|feodalinius]] santykius. O netrukus tapo Lietuvos karaliumi. Lietuvai buvo paskirtas vyskupas ir jam buvo paskirtos kai kurios karalystės žemės. Tačiau žemaičiai visiškai nepakluso vyskupui, ir [[1256]] m. buvo paskelbtas kryžiaus žygis. Kryžiuočiai užpuolė Žemaitiją, ją ėmė niokoti. Tačiau žemaičiai nusitaikė užpulti [[Klaipėdos pilis|Klaipėdos pilį]], bet jos užimti taip ir nepavyko. Buvo pasirašytos paliaubos. Po metų vyko dar vienas kryžiaus žygis, bet ne tik prieš baltus, bet ir prieš [[aukso orda|mongolus totorius]]. Buvo sutelktos didžiulės galios ir 1260 m. prie [[Durbės mūšis|Durbės]] įvyko mūšis. Jame žuvo ir Livonijos ordino magistras, ir švedų princas, ir daugybė žygio dalyvių. Šiame mūšyje žemaičiams vadovavo Žemaitijos vyresniųjų išrinktas [[Alminas]]. Ši pergalė paskatino kitas krikščionių užimtas teritorijas sukilti.
[[Vaizdas:Teutonic order COA drawing.svg|thumb|right|100px150px|Teutonų emblema]]
 
1260 m. prūsai, vadovaujami [[Herkus Mantas|Herkaus Manto]], surengė didžiulį sukilimą. Buvo sušauktas kryžiaus žygis, ir po 14 metų vykusios kovos prūsai buvo numalšinti. Po Mindaugo mirties, praėjus nedideliam laiko tarpui, į valdžią pateko [[Traidenis]]. Lietuva atsimetė nuo krikščionybės. Traidenis ėmė rengti žygius prieš Livonijos ordiną. Valdant [[Vytenis|Vyteniui]], Livonijos ordinas ėmė plėstis į slavų žemes, o kryžiuočiai įsitvirtino kairiajame Nemuno krante. Prasidėjo nepaliaujamos kovos tarp kryžiuočių ir lietuvių, [[1283]] m. teutonai pirmą kartą atakavo Lietuvos žemes<ref>(red.) Steponas Maculevičius, Doloresa Baltrušiene, ''Znajomość z Litwą. Księga tysiąclecia. Tom pierwszy. Państwo'', Kraštotvarka, Kaunas, 1999, ISBN 9986-892-34-1, s. 18. </ref>. Į valdžią atėjus [[Gediminas|Gediminui]], Lietuva ėmė palaikyti diplomatinius santykius su Vakarų Europa, popiežiumi, Livonijos ordinu. Lietuvoje buvo imtos statyti bažnyčios, krikštyti pagonys. Bet, nepaisant to, vokiečiai [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|LDK]] ėmė puldinėti dar smarkiau. [[1341]] m. mūšyje prie Veliuonos su teutonais žuvo ir pats Gediminas. Pasinaudoję susidariusia politine krize LDK, kryžiuočiai užėmė Žemaitiją ir ruožą tarp [[Kaunas|Kauno]] ir [[Gardinas|Gardino]]. Lietuva praktiškai neteko išėjimo prie jūros. [[1345]] m. kryžiuočiai, kartu su [[čekai (tauta)|čekais]] ir [[vengrai]]s bandė nesėkmingai užimti Lietuvą, o į valdžią atėjęs [[Algirdas]] užpuolė Rygą.
34 670

pakeitimų

Naršymo meniu