Margasis asiūklis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

VizualusVikitekstas

Inline

22:47, 11 rugpjūčio 2020 versija

Equisetum variegatum

Margasis asiūklis (Equisetum variegatum)

Mokslinė klasifikacija

Karalystė:	Augalai ( Plantae)
Skyrius:	Asiūklūnai ( Equisetophyta)
Klasė:	Asiūklainiai ( Equisetopsida)
Šeima:	Asiūkliniai ( Equisetaceae)
Gentis:	Asiūklis ( Equisetum)
Rūšis:	Margasis asiūklis ( Equisetum variegatum)

Margasis asiūklis (Equisetum variegatum) – asiūklūnų (Equisetophyta) skyriaus daugiametis augalas, kurio sporofitai auga pelkėse, paupių, paežerių smėlynuose, nuimtų velėnų dirvose, žvyro karjeruose. Gana retas, sudaro vejas. Sporifikuoja liepos – rugsėjo mėn. ^[1] Gametofitai trumpaamžiai, plokštelės pavidalo, labai retai aptinkami.

Morfologija

Augalo aukštis siekia apie 30 cm. Stiebas nešakotas arba šakota pamatinė dalis, gulsčio arba kylančio tipo, rečiau stataus. Centrinio stiebo kanalas sudaro apie ketvirtadalį stiebo skersmens, gali būti užakęs. Tarpubamblių ilgis apie 1-3 cm ilgio. Briaunelės šiurkščios, 4-12 cm ilgio, plotis apytiksliai dukart mažesnis už vagelių plotį. Lapai redukuoti į makštis su danteliais. Makščių kraštai juodi, danteliai dažniausiai būna baltos spalvos arba juodos su ruda žyme. Danteliai yra ovališkos arba lancetiškos (ietiškos) formos. Viršūnė baigiasi akuotu, kuris yra šiurkštus ir dažnai nutrupantis. Varpa (strobilas) yra juoda ir trumpa, kūgiškos formos, jos centrinės ašis – tuščiavidurė.^[2]

Anatomija

Stiebo vagelės turi periferinius (valekuliarinius) kanalus. Stiebas turi du bendrus endodermius, kurie gaubia indų kūlelius.

Turi karinalinius kanalus su prigludusia karniena, per kuriuos vyksta vandens apykaita.

Turi enciklocitinį žiotelinį aparatą - epidermio ląstelių vientisas žiedas gaubiantis varstomąsias ląsteles.^[3]

Gyvenimo ciklas

Kaip ir kitų sporinių induočių, gyvenimo ciklą sudaro dviejų kartų (sporofito (2n) ir (gametofito (n)) kaita. Sporangėse susidaro sporangiosporos. Sporanges praveria liepos pabaigoje arba rugpjūtį, jei jos neprasiveria, sporangiosporos išbarstomos pavasarį. Iš sporangiosporų išauga gametofitai. Gametofitai trumpaamžiai, plokštelės pavidalo. Gametofituose formuojasi vyriški ir moteriški lytiniai organai – anteridžiai ir archegonės. Susiliejus gametoms susidaro zigota, iš kurios išauga naujas sporofitas, ciklas kartojasi.

Paplitimas^[2]

Auga smėlinguose, žvyringuose, pelkėtuose ir drėgnuose dirvožemiuose. Juos galima rasti paežerėse, paupiuose ir jų rezervatuose, kalkingose žemapelkėse. Gali augti ir jūros pakrantės suneštame smėlyje, tačiau įsigalėjus augalų tarprūšinei konkurencijai, asiūklis dažnai išnyksta

Retas Lietuvos augalas, paplitęs Palangos, Pažaislio, Jurbarko, Sodėnų, Druskininkų apylinkėse.

Paplitęs Arktyje, Skandinavijoje, Vidurio Europoje, Prieškaukazėje, Vakarų Užkaukazėje, Mongolijoje, Vakarų ir Rytų Sibire, Tolimuosiuose Rytuose, Šiaurės Amerikoje.

Panaudojimas^[4]

Šiame augale gausu silicio rūgšties druskų, kurios padeda palaikyti stabilią medžiagų apykaitą.

Termiškai neapdorojus šio augalo, galima mirtinai perdozuoti tiaminazės – tai fermentas, kuris skaido vitaminą B1.

Šaltiniai

↑ Lekavičius A., 1989: Vadovas augalams pažinti. – Vilnius.
↑ ^2,0 ^2,1 Minkevičius, A. LTSR flora, 1t., Vilnius, 1959
↑ A. Brazys LIETUVOJE AUGANČIŲ ASIŪKLIO (EQUISETUM) GENTIES RŪŠIŲ SANDAROS YPATUMAI LIETUVOS (Edukologijos universitetas, gamtos mokslų fakultetas)
↑ Schofield. J. J. Discovering Wild Plants - Alaska, W. Canada and the Northwest.

Vikiteka: Margasis asiūklis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

[1] Lekavičius A., 1989: Vadovas augalams pažinti. – Vilnius.

[:0-2] 2,0 ^2,1 Minkevičius, A. LTSR flora, 1t., Vilnius, 1959

[3] A. Brazys LIETUVOJE AUGANČIŲ ASIŪKLIO (EQUISETUM) GENTIES RŪŠIŲ SANDAROS YPATUMAI LIETUVOS (Edukologijos universitetas, gamtos mokslų fakultetas)

[4] Schofield. J. J. Discovering Wild Plants - Alaska, W. Canada and the Northwest.

[1]

[2]

[3]

[4]

@@ Eilutė 14: / Eilutė 14: @@
 == Morfologija==
 [[Vaizdas:Equisetum variegatum kz02.jpg|kairėje|miniatiūra|280x280px|''Equisetum variegatum sporofitas'']]
-Augalo aukštis siekia apie 30 cm. Stiebas nešakotas arba šakota pamatinė dalis, gulsčio arba kylančio tipo, rėčiau stataus. Centrinio stiebo kanalas sudaro apie ketvirtadalį stiebo skersmens, gali būti užakęs. Tarpubamblių ilgis apie 1-3 cm ilgio. Briaunelės šiurkščios, 4-12 cm ilgio, plotis apytiksliai dukart mažesnis už vagelių plotį. Lapai redukuoti į makštis su danteliais. Makščių kraštai juodi, danteliai dažniausiai būna baltos spalvos arba juodos su ruda žyme. Danteliai yra ovališkos arba lancetiškos (ietiškos) formos. Viršūnė baigiasi akuotu, kuris yra šiurkštus ir dažnai nutrupantis. Varpa (strobilas) yra juoda ir trumpa, kūgiškos formos, jos centrinės ašis - tuščiavidurė.<ref name=":0">Minkevičius, A. LTSR flora, 1t., Vilnius, 1959</ref>
+Augalo aukštis siekia apie 30 cm. Stiebas nešakotas arba šakota pamatinė dalis, gulsčio arba kylančio tipo, rečiau stataus. Centrinio stiebo kanalas sudaro apie ketvirtadalį stiebo skersmens, gali būti užakęs. Tarpubamblių ilgis apie 1-3 cm ilgio. Briaunelės šiurkščios, 4-12 cm ilgio, plotis apytiksliai dukart mažesnis už vagelių plotį. Lapai redukuoti į makštis su danteliais. Makščių kraštai juodi, danteliai dažniausiai būna baltos spalvos arba juodos su ruda žyme. Danteliai yra ovališkos arba lancetiškos (ietiškos) formos. Viršūnė baigiasi akuotu, kuris yra šiurkštus ir dažnai nutrupantis. Varpa (strobilas) yra juoda ir trumpa, kūgiškos formos, jos centrinės ašis – tuščiavidurė.<ref name=":0">Minkevičius, A. LTSR flora, 1t., Vilnius, 1959</ref>
 == Anatomija ==
-Stiebo vagelės turi periferinius (valekuliarinius) kanalus. Stiebas turi du bendrus endodermius, kurie gaubia indų kulelius.
+Stiebo vagelės turi periferinius (valekuliarinius) kanalus. Stiebas turi du bendrus endodermius, kurie gaubia indų kūlelius.
 Turi karinalinius kanalus su prigludusia karniena, per kuriuos vyksta vandens apykaita.
@@ Eilutė 24: / Eilutė 24: @@
 == Gyvenimo ciklas ==
-Kaip ir kitų sporinių induočių, gyvenimo ciklą sudaro dviejų kartų ([[Sporofitas|sporofito (2n)]] ir ([[Gametofitas|gametofito (n))]] kaita. Sporangėse susidaro sporangiosporos. Sporanges praveria liepos pabaigoje arba rugpjūtį, jei jos neprasiveria, sporangiosporos išbarstomos pavasarį. Iš sporangiosporų išauga gametofitai. Gametofitai trumpaamžiai, plokštelės pavidalo. Gametofituose formuojasi vyriški ir moteriški lytiniai organai - anteridžiai ir archegonės. Susiliejus gametoms susidaro zigota iš kurios išauga naujas sporofitas, ciklas kartojasi.
+Kaip ir kitų sporinių induočių, gyvenimo ciklą sudaro dviejų kartų ([[Sporofitas|sporofito (2n)]] ir ([[Gametofitas|gametofito (n))]] kaita. Sporangėse susidaro sporangiosporos. Sporanges praveria liepos pabaigoje arba rugpjūtį, jei jos neprasiveria, sporangiosporos išbarstomos pavasarį. Iš sporangiosporų išauga gametofitai. Gametofitai trumpaamžiai, plokštelės pavidalo. Gametofituose formuojasi vyriški ir moteriški lytiniai organai – anteridžiai ir archegonės. Susiliejus gametoms susidaro zigota, iš kurios išauga naujas sporofitas, ciklas kartojasi.
 == Paplitimas<ref name=":0" /> ==
 Auga smėlinguose, žvyringuose, pelkėtuose ir drėgnuose dirvožemiuose. Juos galima rasti paežerėse, paupiuose ir jų rezervatuose, kalkingose žemapelkėse. Gali augti ir jūros pakrantės suneštame smėlyje, tačiau įsigalėjus augalų tarprūšinei konkurencijai, asiūklis dažnai išnyksta
-Retas Lietuvos augalas, paplitęs Palangos, Pažaislio, Jurbarko, Sodėnų, Druskinininkų apylinkėse.
+Retas Lietuvos augalas, paplitęs Palangos, Pažaislio, Jurbarko, Sodėnų, Druskininkų apylinkėse.
 Paplitęs Arktyje, Skandinavijoje, Vidurio Europoje, Prieškaukazėje, Vakarų Užkaukazėje, Mongolijoje, Vakarų ir Rytų Sibire, Tolimuosiuose Rytuose, Šiaurės Amerikoje.
@@ Eilutė 36: / Eilutė 36: @@
 Šiame augale gausu silicio rūgšties druskų, kurios padeda palaikyti stabilią medžiagų apykaitą.
-Termiškai neapdorojus šio augalo, galima mirtinai perdozuoti tiaminazės - fermentas, kuris skaido vitaminą B1.
+Termiškai neapdorojus šio augalo, galima mirtinai perdozuoti tiaminazės – tai fermentas, kuris skaido vitaminą B1.
 == Šaltiniai ==