Luizė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
S nebeužrakintas
Kailis (aptarimas | indėlis)
3 720 keitimai
Eilutė 69: Eilutė 69:
== Galerija ==
== Galerija ==
<gallery>
<gallery>
Tischbein, Johann Friedrich – Kronprinzessin Luise in einer antikisierenden Landschaft.jpg|Luizė 1796 metais
Tischbein, Johann Friedrich – Kronprinzessin Luise in einer antikisierenden Landschaft.jpg|Johann Heinrich Wilhelm Tischbein Luizė 1796 m.
Tassaert-Luise.jpg|Luizė 1797 metais
Tassaert-Luise.jpg|Henriette-Félicité Tassaert Luizės portretas 1797 m.
Queen_Luise_of_Prussia,_by_Johann_Friedrich_August_Tischbein.jpg|Luizė 1798 metais
Queen_Luise_of_Prussia,_by_Johann_Friedrich_August_Tischbein.jpg|[[Johann Heinrich Wilhelm Tischbein]] Luizės portretas 1798 m.
Louise, Queen of Prussia by Vigee-Lebrun (1801, Schloss Charlottenburg).jpg|Luizė 1801 metais
Louise, Queen of Prussia by Vigee-Lebrun (1801, Schloss Charlottenburg).jpg|[[Élisabeth Vigée Le Brun]] Luizės portretas apie 1801 m.
Grassi,_Josef_Mathias_-_Luise_von_Mecklenburg-Strelitz.jpg|[[Josef Grassi]] Luizės portretas
Schadow-Prinzessinnen.jpg|[[Johann Gottfried Schadow]] Luizės (kairėje) ir sesers Frederikos skulptūra, kuri buvo laikoma per daug erotiška viešumai.<ref>Clark, Christopher (2006). Iron Kingdom: The Rise and Downfall of Prussia, 1600–1947, p. 316. Cambridge, Massachusetts, USA: Belknam Press of Harvard University Press.</ref>
Friedrich Wilhelm III mit Königin Luise im Park von Schloss Charlottenburg.jpg|Luizė su vyru metai po vestuvių.
</gallery>
</gallery>

== Išnašos ==
== Išnašos ==
{{Išn}}
{{Išn}}

08:36, 10 rugpjūčio 2020 versija

Apie Klaipėdos miesto dalį žr. Luizė (Klaipėda).
Luizė
Prūsijos karalienė Luizė
Gimė 1776 m. kovo 10 d.
Hanoveryje
Mirė 1810 m.
Tėvas Karolis II
Motina Friderika Karolina Hesen
Sutuoktinis (-ė) Frydrichas Vilhelmas III
Vaikai Frydrichas Vilhelmas IV
Prūsijos karalienė
Valdė 1797 — 1810 m.
Vikiteka Luizė
Parašas

Luizė (Luise Auguste Wilhelmine Amalie, 1776 m. kovo 10 d. Hanoveryje – 1810 m.) – Prūsijos karalienė, Frydricho Vilhelmo III, valdžiusio Prūsiją 1797–1840 m., žmona.

Už Prūsijos sosto įpėdinio ištekėjo 1793 m. gruodžio 24 d., būdama 17 metų.

Biografija

Luizė gimė 1776 m. kovo 10 d. viloje netoli Hanoverio.[1] Ji buvo ketvirta duktė ir šeštas vaikas. Jos tėvai buvo Karolis Meklenburgas ir Friderika Karolina Hesen.

Augdama Luizė buvo artima su 2 metais jaunesne seserimi Frederika ir broliu Džordžu. Juos prižiūrėjo guvernantė von Wolzogen, motinos draugė.[1] Kai jai buvo 6 metai jos motina mirė gimdydama. Tai paliko didelę žymę jaunosios kunigaikštytės gyvenime. Ji dažnai atiduodavo smulkius pinigus našlaičiams sakydama: „ji kaip aš, ji neturi motinos“.[1] Po dviejų metų Karolis vedė žmonos seserį Šarlotą ir susilaukė sūnaus Karolio. Luizė susidraugavo su pamote, bet po metų ji mirė.[2] Našlys Karolis nuvyko į Darmštatą ir atidavė vaikus uošvei Marijai Luizai.[2]

Senelė vaikus augino paprastai ir jie siuvosi sau drabužius. Nauja guvernantė iš Šveicarijos mokė vaikus kalbėti prancūziškai. Luizė laisvai skaitė ir kalbėjo prancūziškai, bet primiršo gimtąją vokiečių kalbą.[2] Labdaringa veikla buvo sudėtinė Luizos išsilavinimo dalis. Ji buvo skatinama paaukoti kiek gali ir lydėdavo guvernantę aplankant vargšų namus.[2] Nuo 10 iki 17 metų ji praleido laiką išsilavinusios senelės ir guvernantės draugijoje.

1793 m. Marija Luiza nuvyko į Frankfurtą. Ten ji krito į akį princui Frydrichui Vilhelmui, o jos sesuo Frederika - jo broliui Liudvikui Karoliui. Balandžio 24 d. įvyko dvigubos sužadietuvės. Gruodžio 24 d. įvyko vestuvės, sesuo ištekėjo po dviejų dienų. 1794 m. spalio 1 d. ji persileido. Po to gimė 9 sveiki vaikai, bet du mirė vaikystėje: Frydrichas Vilhelmas (1795 m.), Vilhelmas (1797 m.), princesė Šarlotė (1798 m., Nikolajaus I žmona), princesė Frederika (1799 m.), princas Karolis (1801 m.), princesė Aleksandrina (1803 m.), princas Ferdinandas (1804 m.), princesė Luizė (1808 m.) ir princas Albertas (1809 m.).

1797 m. lapkričio 16 d. jos vyras tapo Prūsijos kaizeriu Frydrichu Vilhelmu III po tėvo mirties. Priešingai nei jos pirmtakės, ji aktyviai bendravo su pavaldiniais ir buvo mados ikona. Ji išplatino skarelės, kurią užsirišdavo, kad nesušaltų, nešiojimą.

1810 m. liepos 19 d. ji mirė ant vyro rankų nuo nenustatytos ligos.

Klaipėda

Klaipėdos Luizės gimnazija apie 1900 m.
Pastatas, kur buvo apsistojusi karalienė Luizė

Kai Napoleono kariuomenė buvo užėmusi didžiąją Prūsijos dalį, Klaipėda buvo likęs vienintelis laisvas miestas šiaurės rytuose, į kurį iš Karaliaučiaus per Kuršių neriją karališkoji šeima atvyko 1807 m. sausį Kionigsbergo (Karaliaučius) pirklio Johano Karlo Bitricho karieta, kurią iki Antrojo pasaulinio karo eksponavo Kionigsbergo zoologijos sodo Kraštotyros muziejus.[3] Šeima prabuvo čia iki 1808 m. sausio mėn. Klaipėda tapo laikina Prūsijos karalių rezidencija.[4] Tuometinė Klaipėda ir kultūrine prasme negalėjo daryti įspūdžio išsilavinusiai Luizei.[5] Karalienei Klaipėda priminė tas dienas, kai ji su vyru 1802 m. birželį čia pasveikino Rusijos imperatorių Aleksndrą I. Karališkoji pora apsigyveno pirklio pirklio ir Danijos konsulo Lorenco Lorko name,[5] kuriame 1846 m. įsikūrė miesto rotušė (dab. Klaipėdos apskrities administracija). Tą namą jis pardavė žentui F. L. Konsencijui, tad kituose šaltiniuose jis vadinamas Konsencijaus namu. Karališkoji pora prisidėjo prie miesto tvarkymo bei gražinimo,[3] rūpinosi vargšais. Ji žavėjosi kraštovaizdžiu Olando kepurėje,[3] Baltijos jūra, karalienė su vaikais mėgo vaikščioti po Tauralaukio dvaro apylinkes.[4] Po to valgydavo po ąžuolu vėliau pavadintu Luizės ar Karaliaus ąžuolu.[3]

Klaipėdoje praleisti metai žymėjo ir reikšmingų reformų pradžią: čia buvo paskelbta apie valstiečių išvadavimą iš baudžiavos, vykdoma universitetų reforma. Karalienė Luizė rėmė Prūsijai reikalingas reformas, ji tapo populiari „Prūsų Lietuvoje“. Gatvės, mokyklos buvo vadinamos jos vardu. Luizė globojo 1806 m. įkurtą Klaipėdos Aukštesniąją miestiečių mokyklą,[5] kuri 1860 m. tapo gimnazija – Stadtische Gymnasium zu Memel – šiai mokyklai buvo suteiktas karalienės Luizės vardas, Giruliuose poilsio namai neturtingiems vaikams. Ir karališkajai šeimai išvykus iš Klaipėdos, nenutrūko jos ryšiai su buvusiais šeimininkais – F. L. Konsencijus padėkai gavo nutapytą karalienės Luizės portretą, kurio kopija vėliau kabojo daugelio klaipėdiečių namuose. Katalikiškosios dinastijos nariai ilgą laiką susirašinėjo su Konsencijaus, Plavu, Grifinų, Argelanderių šeimomis, o jie saugojo karališkąsias relikvijas, iš kurių vertingiausia buvo Luizės sofa[6]. Konsencijus brangino rašymo reikmenis, kuriais karalienė rašė laiškus jų namuose. 1891 m. jie dovanoti kaizeriui Vilhelmui II, kuris perdavė Hohencolernų muziejui (vok. Hohenzollernmuseum) Monbižu rūmuose.[3] Mieste ilgus metus veikė Luizės vardo vaistinė. Šiuo metu vaistinė čia jau neveikia.[7]

1999 m. liepos 30 d. Klaipėdoje ant pastato (Danės g.17) atidengtas bareljefas karalienei Luizei (aut. H. Hackė iš Berlyno).

Galerija

Išnašos

  1. ↑ 1,0 1,1 1,2 Maxwell Moffat, Mary (1907). Queen Louisa of Prussia. New York, NY: E.P. Dutton and Company. p. 16. „queen of prussia louise.“ p. 16-19
  2. ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 Kluckhohn, August (1889). Louise, queen of Prussia: a memorial. Vertė Elizabeth H. Denio. Boston: Avery L. Rand. p.4-5
  3. ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 3,4 Nemari karalienės Luizės legenda Tikrinta 2020-08-08
  4. ↑ 4,0 4,1 Karalienės Luizės žingsnių aidas Piktupėnuose Tikrinta 2020-08-08
  5. ↑ 5,0 5,1 5,2 Zembrickis J., Klaipėdos karališkojo Prūsijos jūrų ir prekybos miesto istorija, p.212-224
  6. ↑ Krupavičiūtė R., Saulėnienė J., Prūsijos karalienė Luizė Klaipėdoje 82 p.
  7. ↑ Pastatų ir gatvių istorijox Luizės vaistinė (Minijos g. 1) Tikrinta 2020-08-09
  8. ↑ Clark, Christopher (2006). Iron Kingdom: The Rise and Downfall of Prussia, 1600–1947, p. 316. Cambridge, Massachusetts, USA: Belknam Press of Harvard University Press.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Luizė&oldid=5836870"