Trakų herbas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Hornblower (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 10: Eilutė 10:


== Istorija ==
== Istorija ==
[[Vaizdas:Coat of Arms of Trakai (Stemmata Polonica).png|thumb|left|Spėjamas miesto herbas (XVI a. vid., ''Stemmata Polonica'' herbynas, Paryžiaus arsenalo biblioteka).]]
[[Vaizdas:Recueil d'armoiries polonaises COA of Vitebsk Voivodeship.png|thumb|left|Spėjamas miesto herbas (XVI a. vid., ''Stemmata Polonica'' herbynas, Paryžiaus arsenalo biblioteka).]]


Iki šiol nepavyko nustatyti, kada senoji Lietuvos [[sostinė]] gavo [[Savivalda|savivaldos]] teises, nes neišliko pirmoji privilegija ar jos nuorašai. Žinoma tik, kad [[1441]] m. [[kovo 27]] d. Lietuvos didysis [[kunigaikštis]] [[Kazimieras]] Trakų [[Karaimai|karaimams]] suteikė [[Magdeburgo teisė|Magdeburgo teises]]. Trakų miestiečiai [[krikščionys]] tokiomis teisėmis jau naudojosi. Manoma, kad šias teisęs jau buvo suteikęs Lietuvos didysis kunigaikštis [[Vytautas]], tik nesutariama kada tai galėjo įvykti. Vieni šaltiniai teigia, kat tai galėjo būti [[XIV a.]] pab., kiti nurodo [[1409]] m.
Iki šiol nepavyko nustatyti, kada senoji Lietuvos [[sostinė]] gavo [[Savivalda|savivaldos]] teises, nes neišliko pirmoji privilegija ar jos nuorašai. Žinoma tik, kad [[1441]] m. [[kovo 27]] d. Lietuvos didysis [[kunigaikštis]] [[Kazimieras]] Trakų [[Karaimai|karaimams]] suteikė [[Magdeburgo teisė|Magdeburgo teises]]. Trakų miestiečiai [[krikščionys]] tokiomis teisėmis jau naudojosi. Manoma, kad šias teisęs jau buvo suteikęs Lietuvos didysis kunigaikštis [[Vytautas]], tik nesutariama kada tai galėjo įvykti. Vieni šaltiniai teigia, kat tai galėjo būti [[XIV a.]] pab., kiti nurodo [[1409]] m.

20:23, 7 rugpjūčio 2020 versija

Trakų herbas – Trakų heraldinis simbolis.

Aprašas

Raudoname skydo lauke juodaplaukė bekaklė Jono Krikštytojo galva, veidas kūno spalvos.

Istorija

Spėjamas miesto herbas (XVI a. vid., Stemmata Polonica herbynas, Paryžiaus arsenalo biblioteka).

Iki šiol nepavyko nustatyti, kada senoji Lietuvos sostinė gavo savivaldos teises, nes neišliko pirmoji privilegija ar jos nuorašai. Žinoma tik, kad 1441 m. kovo 27 d. Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras Trakų karaimams suteikė Magdeburgo teises. Trakų miestiečiai krikščionys tokiomis teisėmis jau naudojosi. Manoma, kad šias teisęs jau buvo suteikęs Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas, tik nesutariama kada tai galėjo įvykti. Vieni šaltiniai teigia, kat tai galėjo būti XIV a. pab., kiti nurodo 1409 m.

Jei ir pavyktų rasti Trakų miesto privilegijas, duomenų apie miesto herbą jose nerastume. Tuomet šis miesto atributas nebūdavo fiksuojamas.

Vienintelis šiuo metu Trakų herbo ikonografijos šaltinis - senieji miesto antspaudai. Juose vaizduojama veidu į žiūrovą atsukta šv. Jono Krikštytojo galva. Tai labai retas simbolis Lietuvos miestų herbuose, iki XVI a. antrosios pusės tokį simbolį turėjo tik Trakai, todėl manoma, jog būtent toks herbas buvo pavaizduotas Vilniaus kapitulos XVI a. sudarytame herbyne (dabar saugomas Paryžiaus arsenalo bibliotekoje). Šiame herbyne, tarp miestų simbolių yra raudoname skyde pavaizduota šv. Jono Krikštytojo galva. Deja, prie herbo nerasta duomenų kuriam miestui herbas priklauso.

Manoma, kad tokio herbo pasirinkimą lėmė Lietuvos krikštas, paskatinęs religinę simboliką vartoti visuomeniniame gyvenime. Nuo XVIII a. pradžios miesto magistrato antspauduose šventojo galva imta vaizduota profiliu. Toks miesto herbas išliko iki 1831 m. sukilimo. 1845 m. Rusijos imperijos valdžia suteikė Trakų apskričiai naują herbą, kuriame vaizduoti pilies vartai su kardais. Iki XX a. vidurio toks herbas buvo ir miesto herbu.

Atkuriant istorinį miesto herbą, remtasi išlikusiais seniausiais miesto antspaudais, o spalvoms nustatyti – Paryžiaus arsenalo bibliotekoje saugomų herbynų ir Lietuvos herbų spalvinimo tradicijomis. Istorinį Trakų miesto herbą 1996 m. sausio 23 d. patvirtino Lietuvos Prezidentas.