Lionginas Abarius: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[1963]]-[[1981]] L. Abarius buvo Lietuvos valstybinio radijo ir televizijos mišriojo choro meno vadovas ir vyr. dirigentas. Į kolektyvą sutelkęs daugiau kaip 60 dainininkų, išvarė plačią muzikinės kultūros vagą. Chorą išmokė apie 1000 įvairių epochų ir stilių kūrinių ir surengė per 700 koncertų Lietuvos miestuose ir miesteliuose bei svetur: [[Rusija|Rusijoje]], Tadžikijoje, Moldavijoje, [[Ukraina|Ukrainoje]]. Kelis šimtus kūrinių choras įrašė į magnetofono juostas ir daug jų įdainavo į plokšteles. L. Abarius rengė lietuvių kompozitorių autorinius sukakčių ir choro jubiliejinius koncertus, jo choras dainavo Lietuvos kompozitorių sąjungos plenumų ir suvažiavimų koncertuose ir kituose kultūros renginiuose. Dirigentas daug dėmesio skyrė lietuvių muzikai, tačiau propagavo ir užsienio klasikų bei šiuolaikinių kompozitorių kantatų ir oratorijų žanro kūrinius. Koncertų programose buvo G. Verdi „Requiem"„Requiem“, S. Moniuszkos „Krymo sonetai"sonetai“, J. S. Bacho Mišios h-moll, L. van Beethoveno Devintoji simfonija, F. Mendelssohno kantata-baladė „Pirmoji Valpurgijų naktis"naktis“, G. Vivaldi „Gloria"„Gloria“, I. Stravinskio „Psalmių simfonija"simfonija“, G. Sviridovo „Patetinė oratorija"oratorija“, P. Ebeno kantata „Karčioji žemė"žemė“ ir kt. Iš lietuvių kompozitorių kūrinių minėtini: [[Juozas Naujalis|J. Naujalio]] mišios „Švenčiausių Kristaus Žaizdų garbei"garbei“, [[Česlovas Sasnauskas|Č. Sasnausko]] „Requiem"„Requiem“, [[Stasys Šimkus|S. Šimkaus]] kantata „Atsisveikinimas su tėvyne"tėvyne“, E. Balsio kantata „Saulę nešantis"nešantis“, [[Julius Juzeliūnas|J. Juzeliūno]] trečioji simfonija „Žmogaus lyra"lyra“ ir simfonija-oratorija „Cantus magnificat"magnificat“, [[Viktoras Jurgutis|V. Jurgučio]] oratorija „Donelaitis" ir kt. [[1974]] chorui buvo suteiktas nusipelniusio kolektyvo vardas.

L. Abarius atliko didelį visuomeninį darbą. Nuo [[1965]] visų respublikinių dainų švenčių ir chorų sąskrydžių vyr. dirigentas, [[1977]] 3-osios respublikinės moksleivių dainų šventės meno vadovas ir vyr. dirigentas, [[1990]] Lietuvos tautinės dainų šventės, 19941 ir 1998II Pasaulio lietuvių dainų švenčių [[Kaunas|Kaune]] ir Vilniuje dirigentas, [[1991]] Baltijos studentų dainų šventės „Gaudeamus-XI"XI“ Uogrėje (Ogre) dirigentas, moterų chorų festivalių Kretingoje ir rajoninių dainų švenčių dirigentas. Respublikinių dainų švenčių konsultantas, chorų apžiūrų ir konkursų žiuri pirmininkas arba narys, choro dirigavimo valstybinių egzaminų komisijų pirmininkas ir narys, 1994,1996 ir [[1998]] suorganizavo [[Juozas Naujalis|J. Naujalio]] bažnytinės muzikos konkursus, sudarė dainų rinkinių chorams, parašė straipsnių ir koncertų recenzijų. Sukūrė pasaulietinės ir religinės muzikos kūrinių. Minėtinos dainos „Sedula"„Sedula“, „Beržas"„Beržas“, „Eglė"„Eglė“, stambūs vokaliniai kūriniai „Pavasario sonata"sonata“, „Trys spalvos"spalvos“ (stalinizmo aukų atminimui; atlikta [[1989]] m. [[spalio 21]] d. autoriaus gimimo 60-mečio proga), „Pavasaris"„Pavasaris“ ir kt. Skambios dirigento harmonizuotos lietuvių liaudies dainos. Sukūrė daug giesmių ir keletą mišių. [[1994]] bažnytinės muzikos konkurse už mišias „Dieve, globok jaunimą"jaunimą“ pelnė pirmąją premiją, o [[1996]] analogiškame konkurse pirmąją premiją gavo už giesmę „Atleisk man, Viešpatie"Viešpatie“. Paminėtinos mišios „Dieve, globok Lietuvą"Lietuvą“, giesmės „O salutaris"salutaris“, „De profundis"profundis“, „Sveika, Marija"Marija“, „Iš skausmo gelmių"gelmių“, „Tėve mūsų"mūsų“, „Kruvinojo sekmadienio malda"malda“, „O Dieve šventas"šventas“. [[1996]] išleista bažnytinės muzikos rinktinė „Iš Tavo rankos, Dieve".