Justinianas I: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 17: | Eilutė 17: | ||
|įpėdinis0=[[Justinas II]] |
|įpėdinis0=[[Justinas II]] |
||
| vikiteka=Category:Iustinianus I }} |
| vikiteka=Category:Iustinianus I }} |
||
[[File:Saints in St.Sava temple cript.jpg|thumb|Šv. Justinianas, vaizduojamas Šv.Savos katedros kriptoje, kartu su kitais serbų stačiatikių šventaisiais]] |
|||
'''Justinianas I''' (arba '''Justinianas I Didysis''', [[lotynų kalba|lot]].: ''Flavius Petrus Sabbatius Justinianus'', [[graikų kalba|graik]].: Φλάβιος Πέτρος Σαββάτιος Ιουστινιανός; [[482]] m. [[gegužės 11]] d. Tauresiume – [[565]] m. [[lapkričio 14]] d. [[Konstantinopolis|Konstantinopolyje]]) – [[Rytų Romos imperija|Rytų Romos imperijos]] imperatorius, valdęs nuo [[527]] m. iki savo mirties 565 m. |
'''Justinianas I''' (arba '''Justinianas I Didysis''', [[lotynų kalba|lot]].: ''Flavius Petrus Sabbatius Justinianus'', [[graikų kalba|graik]].: Φλάβιος Πέτρος Σαββάτιος Ιουστινιανός; [[482]] m. [[gegužės 11]] d. Tauresiume – [[565]] m. [[lapkričio 14]] d. [[Konstantinopolis|Konstantinopolyje]]) – [[Rytų Romos imperija|Rytų Romos imperijos]] imperatorius, valdęs nuo [[527]] m. iki savo mirties 565 m. |
||
20:15, 22 liepos 2020 versija
| Justinianas I | |
|---|---|
| Bizantijos imperatorius | |
| |
| Justinianų dinastija | |
| Gimė | 483 m. |
| Mirė | 565 m. |
| Tėvas | Savatijus |
| Motina | Vigilantija |
| Sutuoktinis (-ė) | Feodora |
| Bizantijos imperatorius | |
| Valdė | 527 m. - 565 m. (~38 metai) |
| Pirmtakas | Justinas I |
| Įpėdinis | Justinas II |
 Vikiteka |
Justinianas I |
Justinianas I (arba Justinianas I Didysis, lot.: Flavius Petrus Sabbatius Justinianus, graik.: Φλάβιος Πέτρος Σαββάτιος Ιουστινιανός; 482 m. gegužės 11 d. Tauresiume – 565 m. lapkričio 14 d. Konstantinopolyje) – Rytų Romos imperijos imperatorius, valdęs nuo 527 m. iki savo mirties 565 m.
Viena žymiausių vėlyvosios Antikos asmenybių. Dažnai laikomas žymiausiu Bizantijos imperijos imperatoriumi arba paskutiniu didžiu Romos imperatoriumi. Jis buvo paskutinis imperatorius, kuris bandė atkurti vienybę ir Romos imperijos universalųjį statusą. Tai paskatino jį imtis ekspansinių karų Italijoje ir Afrikoje, tuo pačiu sėkmingai ginantis nuo Persijos ir slavų. Šalia karinių žygių Justinianas ėmėsi imperijos valdymo reorganizavimo ir didelio masto romėnų teisės kodifikacijos (Codex Justinianus).[1] Pats būdamas labai dievobaimingu daug dėmesio skyrė bažnytiniams reikalams, krikščionybės įtvirtinimui imperijoje. Šalia siekio atkurti universaliąją Romos imperiją jis bandė suvienyti ir krikščionis į universaliąją Bažnyčią. Aktyviai kovojo su religiniais disidentais, kartais prievarta, kartais dialogu, ypač su monofizitais, nors tai jam ne visada sekėsi. Stačiatikių bažnyčia jį laiko šventuoju.
Prisidėjo prie Bizantijos meno suklestėjimo, iniciavo daugelio statinių, tarp jų Šv.Sofijos bazilikos Konstantinopolyje, statybas.
Kuklios kilmės jaunuolis daug pasiekė savo dėdės imperatoriaus Justino I dėka. Justinianas tapo artimu Justino I patarėju ir sosto paveldėtoju. Imperatoriaus valdžios perėmimas nebuvo visiškai sklandus, jam teko išgyventi Nikos maištą, tačiau Justiniamui pavyko įsitvirtinti soste ir imtis aktyvios užkariaujamosios politikos, ambicingo, bet tik iš dalies pavykusio renovatio imperii ar "imperijos atkūrimo" plano.[2] Dėl bandymo atkurti imperiją XX a. vidurio bibliografijoje Justinianas kartais vadinamas "paskutiniu romėnu".[3]
Justiniano valdymą galima padalinti į du periodus. Nuo 527 m. iki 540 m. jį lydėjo sėkmė, pergalės buvo realios greitos ir turinčios didelį poveikį. Antrasis jo valdymo laikotarpis buvo komplikuotesnis. Imperijos sienos buvo puolamos, o naujieji užkariavimai, ypač Italijoje, pakibo ant plauko. Visgi visuose frontuose pavyko ištaisyti padėtį ir Justiniamo mirties metu Rytų Romos imperija buvo pasiekusi savo didžiausią teritorinį išsiplėtimą.
Biografija
Justinianas I gimė apie 482 m. Tauresiume[4] (dabartinis Taoras Zelenikovo savivaldybėje, Šiaurės Makedonijoje), nedidelėje Rytų Romos imperijos provincijos Dardanijos gyvenvietėje, greičiausiai ilyrų[5][6][7] ar trakų[8][9][10] kilmės šeimoje, kurioje vyravo lotynų kalba ir kultūra[11]. Tėvas Sabbatius, motina Vigilanza buvo karvedžio Justino, kuris po sėkmingos karjeros kariuomenėje 518 m. tapo imperatoriumi, sesuo. Bevaikis Justiniano dėdė, tarnavęs imperatoriams Leonui I ir Anastasijui, jį įvaikino (iš čia vardas Justinianus) ir pasiėmė į Konstantinopolį, kur jam buvo užtikrintas geras išsilavinimas. Justinui I tapus imperatoriumi 518 m. liepos 1 d. Justinianas buvo jo artimu patarėju, palaikė Justino siekį atkurti santykius su Romos popiežiumi, kurie buvo pašliję valdant Anastasijui.[12] 525 m. Justinianas gavo cezario titulą, 527 m. balandžio 4 d. tapo koimperatoriumi su augusto titulu. Jo žmona, buvusi aktorė Teodora, taip pat karūnuota auguste. Po Justino I mirties tapo vienvaldžiu imperatoriumi.[1]
529 m. kilus Nikos maištui vos išsilaikė soste, maištininkams buvo pavykę užimti didžiąją sostinės dalį. Imperatorius ir jo dvaras jau buvo susiruošę bėgti iš miesto, tačiau Justiniano žmonos Teodoros raginimu paskutinėmis jėgomis maištininkai buvo užpulti ir sumušti, apie 30 000 jų nužudyti.[13]
Justinianui I užėmus sostą tebevyko karas su Persija prie Eufrato upės. Persijos karaliui Kavadui I 531 m. rugsėjį mirus, buvo sudarytos paliaubos. Su Kavado I įpėdiniu Chosrovu I 532 m. pavyko sudaryti Amžinąją taiką[14], kuri leido nukreipti dėmesį į Vakarus. Pagal imperijos atkūrimo planą Justinianui pavyko užkariauti dalį žlugusios Vakarų Romos imperijos teritorijos. 533-534 m. jo generolas Belisarijus užkariavo Vandalų karalystę Šiaurės Afrikoje. 535-552 m. Belisarius, Narsesas ir kiti generolai sutriuškino Ostrogotų karalystę, užimdami Dalmatiją, Siciliją, Italiją ir Romą, po to kai šias teritorijas daugiau nei pusę amžiaus valdė ostrogotai. Prefektas Liberijus užkariavo Iberijos pusiasalio pietinę dalį, kur buvo įkurta Spanijos provincija. Šiomis kampanijomis imperija atkūrė vakarinės Viduržemio jūros dalis kontrolę, o tai imperijos metines pajamas padidino daugiau nei milijonu solidų.[15] Atkariauti Galijos ir šiaurės vakarų Ispanijos nepavyko dėl įnirtingo naujųjų germanų valdovų priešinimosi.
Justiniano valdymo metu buvo užkariauti zanai, gyvenę rytinėje Juodosios jūros pakrantėje, teritorija, kuri niekada iki tol nebuvo valdyta romėnų.[16]
Kai 532 m. sudaryta "Amžinoji taika" su Persija sužlugo praėjus tik 7 metams Justinianas I tęsė Persijos karą, kurio sėkmė buvo permaininga.[12]
Justiniano epochos klestėjimui didelį smūgį sudavė maro epidemija, nusiaubusi Rytų Romos imperiją ir visą Viduržemio jūros regioną. Justinianas stiprino imperiją iš vidaus, centralizavo, paprastino valdymą, plėtė valdymo aparatą. Augo prekyba, buvo sukurtos naujos pramonės šakos, šilko gamyba.
535 m. buvo sudarytas vadinamasis Justiniano kodeksas Corpus iuris civilis, romėnų teisės kompiliacija, kuri iki šiol laikoma civilinės teisės pagrindu.
Stambius statybos projektus vainikavo Sofijos bazilika Konstantinopolyje. Globojant imperatoriui suklestėjo kultūra, iškilo daug žymių istorikų ir rašytojų. Jo laikais suklestėjo Bizantijos kultūra, o jo statybų programa paliko tokius šedevrus kaip Šv. Sofijos bažnyčia (Hagia Sophia), kuri daugybę šimtmečių buvo Rytų ortodoksų bažnyčios centras.
Justinianas siekė padidinti Bažnyčios autoritetą ir kovoti su jos skilimu. Justinianas I uždraudė pagonims, eretikams ir samaritiečiams skleisti savo pažiūras ir uždarė garsiąją Platono Akademiją Atėnuose.[1] Justinianas I persekiojo samaritiečius, montanistus, manichėjus, ofitus ir kitus, kurie priešinosi atverčiami į krikščionybę. Jo valdymas gali būti laikomas ilgos pagonybės ir krikščionybės kovos pabaiga.[12]
Išnašos
- ↑ 1,0 1,1 1,2 Justinian I. In: Britannica ENCYCLOPEDIA OF WORLD RELIGIONS, 2006. P.624. ISBN 978-1-59339-491-2
- ↑ J. F. Haldon, Byzantium in the seventh century (Cambridge, 2003), 17–19.
- ↑ Pvz., George Philip Baker (Justinian, New York 1938) arba Outline of Great Books series (Justinian the Great)
- ↑ Britannica Concise Encyclopedia, Encyclopædia Britannica, Inc., 2008, ISBN 1593394926, p. 1007.
- ↑ Michael Maas, The Cambridge Companion to the Age of Justinian, Cambridge University Press, 2005, ISBN 978-1139826877.
- ↑ Treadgold, Warren T. (1997). A history of the Byzantine state and society. Stanford University Press. p. 246. ISBN 978-0-8047-2630-6. Tikrinta 2010-10-12.
- ↑ John W. Barker, Justinian and the later Roman Empire, University of Wisconsin Press, 1966, p. 75, ISBN 978-0-299-03944-8. Tikrinta 2011-11-28.
- ↑ Robert Browning, Justinian and Theodora, Gorgias Press, 2003, ISBN 978-1593330538.
- ↑ Shifting Genres in Late Antiquity, Hugh Elton, Geoffrey Greatrex, Ashgate Publishing, Ltd., 2015, ISBN 1472443500, p. 259.
- ↑ Pannonia and Upper Moesia: A History of the Middle Danube Provinces of the Roman Empire, András Mócsy, Routledge, 2014, ISBN 1317754255, p. 350.
- ↑ The Inheritance of Rome, Chris Wickham, Penguin Books Ltd. 2009, ISBN 978-0-670-02098-0 (p. 90)
- ↑ 12,0 12,1 12,2 J.A.S. Evans. Justinian I. In: Thomas Carson, Joann Cerrito (eds.). The New Catholic Encyclopedia, Second Edition. Vol.8. Thomson/Gale, 2003. P. 95. ISBN 0-7876-4004-2
- ↑ Manfredas Volodka. Justinianas I Didysis. vle.lt
- ↑ Joan Mervyn Hussey. Justinian I, in britannica.com
- ↑ "History 303: Finances under Justinian". Tulane.edu. Suarchyvuota 2008-03-09 originalo versija. Tikrinta 2012-11-14.
- ↑ Evans, J. A. S., The Age of Justinian: the circumstances of imperial power. P. 93–94
Justinianas I Gimė: 482/483 Mirė: 565 lapkričio 13 / lapkričio 14
| ||
| Karališkieji titulai | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Justinas I |
Bizantijos imperatorius 527–565 Kartu su Justinu I (527) |
Po to: Justinas II |
