Turovas: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

15:25, 22 liepos 2020 versija

Turovas Тураў, Туров

Turovo savivaldybė

Turovas 52°04′10″ š. pl. 27°44′10″ r. ilg. / 52.06944°š. pl. 27.73611°r. ilg. / 52.06944; 27.73611 (Turovas)

Laiko juosta: (UTC+3)

Valstybė	Baltarusija
Sritis	Gomelio sritis
Rajonas	Žytkavičų rajonas

Gyventojų (2019^[1])	2 742

Vikiteka	Turovas

Turovas (rus. Туров, blrs. Тураў) – miestas pietų Baltarusijoje, Gomelio srityje, Žytkavičų rajone, Pripetės dešiniajame krante, 258 km nuo Gomelio. Keliai į Žytkavičus, Davyd Haradoką, Lelčycus. Veikia daržovių ir vaisių konservų fabrikas. Yra viešbutis, Pripetės nacionalinio parko administracija, paminklas Kirilui Turoviečiui, Visų Šventųjų cerkvė (1810 m.), protestantų bažnyčia, 1170 m. pastatytos cerkvės pamatai.

Istorija

Turovas buvo slavų genties dregovičių politinis ir kultūrinis centras. Metraščiuose jis minimas nuo 980 m., kur rašoma, kad miestą įkūręs kunigaikštis Turas. 1005 m. čia įkurta Turovo vyskupija ir išleista Turovo Evangelija – vienas seniausių slavų raštijos paminklų. Turovas buvo Turovo-Pinsko kunigaikštystės, pavaldžios Kijevo Rusiai, sostine. Miestas palaipsniui tapo svarbiu ekonominiu ir kultūriniu regiono centru. XII a. čia gyveno vyskupas Kirilas Turovietis, pagarsėjęs savo literatūrine veikla. XII a. Turovo kunigaikštystėje veikė 2 vienuolynai ir 85 cerkvės.

1230 m. Turovą nuniokojo žemės drebėjimas, o 1246 m. – mongolų-totorių antpuolis. XIV a. Turovas tapo LDK dalimi. Nuo 1430 m. buvo asmeninė Švitrigailos valda, o XV a. pab. – Mykolo Glinskio. 1520 m. miestą užpuolė totoriai, o vėliau Turovas tapo Konstantino Ostrogiškio valda. Ostrogiškiai miestą valdė visą amžių, tačiau vėliau jį nupirko Sapiegos. 1648 m. Turovą užkariavo Bogdano Chmelnickio armija. Dėl nuolatinių karų miestas labai sunyko, 1648 m. jame tebuvo 401 namų valda.

Po ATR padalinimo Turovas tapo Minsko gubernijos dalimi ir beveik visą XIX a. buvo provincijos miestu, nepaisant, kad iš jo buvo likęs mažas miestelis. 1940 m. buvo rajono centru Polesės srityje. 1962 m. neteko miesto statuso ir prijungtas prie Žytkavičų rajono. 2004 m. Turovui grąžintas miesto statusas.

Miesto gatvė
Pripetės muziejus
Piliakalnis

Šaltiniai

↑ Cities & towns of Belarus, pop-stat.mashke.org

[1] Cities & towns of Belarus, pop-stat.mashke.org

[1]

@@ Eilutė 22: / Eilutė 22: @@
 == Istorija ==
-Turovas buvo slavų genties [[dregovičiai|dregovičių]] politinis ir kultūrinis centras. Metraščiuose jis minimas nuo [[980]] m., kur rašoma, kad miestą įkūręs kunigaikštis [[Turas (kunigaikštis)|Turas]]. [[1005]] m. čia įkurta Turovo vyskupija ir išleista [[Turovo Evangelija]] – vienas seniausių slavų raštijos paminklų. Turovas buvo [[Turovo-Pinsko kunigaikštystė]]s, pavaldžios [[Kijevo Rusia]]i, sostine. Miestas palaipsniui tapo svarbiu ekonominiu ir kultūriniu regiono centru. [[XII a.]] čia gyveno vyskupas [[Kirilas Turovietis]], pagarsėjęs savo literatūrine veikla. XII a. Turovo kunigaikštysėje veikė 2 vienuolynai ir 85 [[cerkvė]]s.
+Turovas buvo slavų genties [[dregovičiai|dregovičių]] politinis ir kultūrinis centras. Metraščiuose jis minimas nuo [[980]] m., kur rašoma, kad miestą įkūręs kunigaikštis [[Turas (kunigaikštis)|Turas]]. [[1005]] m. čia įkurta Turovo vyskupija ir išleista [[Turovo Evangelija]] – vienas seniausių slavų raštijos paminklų. Turovas buvo [[Turovo-Pinsko kunigaikštystė]]s, pavaldžios [[Kijevo Rusia]]i, sostine. Miestas palaipsniui tapo svarbiu ekonominiu ir kultūriniu regiono centru. [[XII a.]] čia gyveno vyskupas [[Kirilas Turovietis]], pagarsėjęs savo literatūrine veikla. XII a. Turovo kunigaikštystėje veikė 2 vienuolynai ir 85 [[cerkvė]]s.
 [[1230]] m. Turovą nuniokojo žemės drebėjimas, o [[1246]] m. – mongolų-totorių antpuolis. [[XIV a.]] Turovas tapo [[LDK]] dalimi. Nuo [[1430]] m. buvo asmeninė [[Švitrigaila|Švitrigailos]] valda, o XV a. pab. – [[Mykolas Glinskis|Mykolo Glinskio]]. [[1520]] m. miestą užpuolė totoriai, o vėliau Turovas tapo [[Konstantinas Ostrogiškis|Konstantino Ostrogiškio]] valda. Ostrogiškiai miestą valdė visą amžių, tačiau vėliau jį nupirko [[Sapiegos]]. [[1648]] m. Turovą užkariavo [[Bogdanas Chmelnickis|Bogdano Chmelnickio]] armija. Dėl nuolatinių karų miestas labai sunyko, [[1648]] m. jame tebuvo 401 namų valda.