Sūduvių knygelė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 25: Eilutė 25:
== Nuorodos ==
== Nuorodos ==


* [https://www.academia.edu/43393318/Kreg%C5%BEdys_R._2020._Balt%C5%B3_mitologem%C5%B3_etimologijos_%C5%BEodynas_II_S%C5%ABduvi%C5%B3_knygel%C4%97_Etymological_Dictionary_of_Baltic_Mythologemes_II_Yatvigian_Book._Vilnius_Lietuvos_kult%C5%ABros_tyrim%C5%B3_institutas_ISBN_978-609-8231-18-2_ISSN_2669_1620_
* [http://www.academia.edu/3318243/Kreg%C5%BEdys_R._2009._S%C5%ABduvi%C5%B3_knygel%C4%97_vakar%C5%B3_balt%C5%B3_religijos_ir_kult%C5%ABros_%C5%A1altinis._I_dalis_formalioji_analiz%C4%97._Lituanistica_55_3_4_79-80_._Vilnius_Lietuvos_moksl%C5%B3_akademijos_leidykla_174_187_ISSN_0235-716X_ Rolandas Kregždys. Sūduvių knygelė – vakarų baltų religijos ir kultūros šaltinis]

R. Kregždys. Baltų mitologemų etimologijos žodynas II: Sūduvių knygelė (mokslo monografija)]


[[Kategorija:Baltų mitologija]]
[[Kategorija:Baltų mitologija]]

14:02, 22 liepos 2020 versija

Sūduvių knygelė su ožio aukojimo iliustracija

Sūduvių knygelė (vok. Sudauer Büchlein) – nežinomo autoriaus parašytas veikalas vokiečių kalba, XVI a. prūsų tikėjimų aprašymų rinkinys. Jo parašymo vieta ir laikas taip pat nėra nustatyti.

Knygelėje pateikiama informacija yra tuo vertinga, kad ja yra rėmęsi daugelis baltų religijos ir mitologijos, kalbotyros bei kultūros tyrėjų. Jos parašymo laikas, struktūra ir menama autorystė traktuojama nevienareikšmiškai.

Sukūrimo aplinkybės

Būta kelių veikalo perrašų ir mažiausiai penki perspaudai. Pirminis Sūduvių knygelės rankraštis iki šiol nerastas. Išlikusių perrašų, o vėliau ir spausdintinių leidinių pavadinimai skiriasi.

Manoma, kad Sūduvių knygelė sukurta neatsitiktinai, ji buvo užsakomojo pobūdžio. Veikalo parašymą galėjo finansuoti Brandenburgo hercogas Albrechtas (1490–1568), paskutinis Kryžiuočių ordino magistras, reorganizavęs šalį pagal pasaulietinės valstybės modelį, t. y. perėjęs reformacijos šalininkų pusėn. Daroma prielaida, neva šis veikalas buvo didaktinės literatūros kūrinys, skirtas supažindinti Prūsijos dvasininkus su prastuomenėje tebegyvavusiomis pagonybės apraiškomis.

Turinys

Sūduvių knygelėje aiškiai teigiama, kad joje minimi dievai buvo garbinami ne tik sūduvių, bet ir kitų prūsų genčių atstovų. Kūrinyje pateiktas dievų sąrašas, surūšiuotas pagal eilę, nuo dangaus į žemę ir požemį: Ockopirmus (vyriausiasis dangaus ir žvaigždžių dievas), Swayxtix (šviesos dievas), Auschauts (ligonių dievas), Autrimpus (jūrų dievas), Patrimpas (tekančių vandenų dievas), Bardoayts (laivų dievas), Pergrubrius (augalų dievas), Pilnitis (gausos dievas), Perkūnas (griaustinio ir lietaus dievas), Peckols (pragaro ir tamsos dievas), Pokulai (skraidančios dvasios arba velniai), Puškaitis (žemės dievas) ir jo tarnai Barstukai ir Markopole.

Išsamiai aptartos vestuvių, laidotuvių, mirusiųjų pagerbimo tradicijos, tarp jų ir ritualinis ožio aukojimas. Darbas aprašo Sembos sūduvių papročius.

Literatūra

1) Sūduvių knygelė. Mažosios Lietuvos enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. p. 355–356. ISBN 5-420-01470-X;

2) R. Kregždys. Baltų mitologemų etimologijos žodynas II: Sūduvių knygelė. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2020 (ISBN 978-609-8231-18-2; ISSN 2669=1620).

Nuorodos

R. Kregždys. Baltų mitologemų etimologijos žodynas II: Sūduvių knygelė (mokslo monografija)]