Tartu universitetas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nestea (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Zykasaa (aptarimas | indėlis)
Eilutė 108: Eilutė 108:
{{Commons|Category:Tartu|no=T}}
{{Commons|Category:Tartu|no=T}}
* [http://www.ut.ee/index.aw/set_lang_id=2 Oficialus Tartu universiteto tinklalapis] (estų, anglų k.)
* [http://www.ut.ee/index.aw/set_lang_id=2 Oficialus Tartu universiteto tinklalapis] (estų, anglų k.)
{{Europos paveldo ženklas}}

[[Kategorija:Estijos kultūra]]
[[Kategorija:Estijos kultūra]]
[[Kategorija:Tartu]]
[[Kategorija:Tartu]]

22:29, 15 liepos 2020 versija

   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Tartu universitetas
lot. Universitas Tartuensis
Įkurtas1632 m.
TipasValstybinis
RektoriusVolli Kalm
Darbuotojų2860
Studentų17 000
VietaTartu, Estija
Svetainėwww.ut.ee
Tartu universitetas
Tartu universitetas naktį
Vaizdas:Tartu students.jpg
Skulptūra „Tartu studentai“ (arba „Studentų bučinys“)

Tartu universitetas (est. Tartu Ülikool) – aukštoji mokykla Estijoje, vienas iš dviejų Tartu miesto universitetų (kitas – Estijos gamtos mokslų universitetas).

1632–1665 m. Gustavo akademija (lot. Academia Gustaviana), 1690–1710 m. Gustavo-Karolio akademija (Academia Gustavo-Carolina), 1802–1893 m. Imperatoriškasis Dorpato universitetas (vok. Kaiserliche Universität zu Dorpat}, 1893–1918 m. Imperatoriškasis Jurjevo universitetas (rus. Императорский Юрьевский университет), 1919–1940 m. Tartu universitetas, 1940–1941 m. Valstybinis Tartu universitetas, 1941–1944 m. Rytų krašto universitetas Dorpate (vok. Ostland-Universität in Dorpat), 1944–1989 m. Valstybinis Tartu universitetas, nuo 1989 m. Tartu universitetas.

Tartu universitete yra 11 fakultetų ir 5 kolegijos su daugiau kaip 17 000 studentų ir 2860 darbuotojų. Rektorius nuo 2007 m. rugpjūčio 31 d. Alar Kargis. Tartu universitetas yra prestižiškiausių aukštųjų mokyklų Coimbra grupės narys.

Istorija

Įsteigtas 1632 m. birželio 30 d. vietoje Dorpato gimnazijos (Gymnasium Dorpatense), kurią 1583 m. įkūrė Steponas Batoras. Universitetą įsteigė Švedijos karalius Gustavas II Adolfas užkariavus Livoniją. Pirmieji studentai imatrikuliuoti 1632 m. balandžio 20–21 d. Oficialiai Academia Dorpatensis atidaryta spalio 15 d., jai suteiktos Upsalos universiteto privilegijos. Veikė Filosofijos, teisės, teologijos ir medicinos fakultetai. 1656 m., Švedijos-Rusijos karo metu, akademija perkelta į Taliną, o 1665 m. uždaryta.

1690 m. akademija vėl atgaivinta, bet normaliai neveikė iki 1699 m. rugpjūčio 28 d., kai Pernu mieste buvo atidaryta Academia Gustavo-Carolina. Ten ji veikė iki 1710 m., kai Šiaurės karo metu miestą užėmė Rusija.

Tik 1802 m. gruodžio 12 d. Tartu caras Aleksandras I vėl atidarė universitetą, kuriame buvo dėstoma vokiečių kalba, todėl jis oficialiai vadinosi Kaiserliche Universität zu Dorpat. Pirmuoju rektoriumi buvo paskirtas H. Parotas, įžymus fizikas. Atidarius universitetą, 1802 m. H. Parotas pasirūpino prie jo įsteigti astronominę observatoriją ir pakviesti matematikos ir astronomijos profesorių. Nuo 1803 m. jame dėstyta ir estų kalba. 1862 m. legalizuotos studentų korporacijos, o 1870 m. susikūrė Estijos studentų bendrija, kurios žydra-juoda-balta vėliavos spalvos vėliau tapo visos Estijos vėliavos spalvomis.

1893 m. pavadintas Jurjevo universitetu (rus. Юрьевский университет), rusų kalba tapo dėstymo kalba universitete. Pirmojo pasaulinio karo metais universitetas evakuotas į Rusiją, jo pagrindu įsteigtas Voronežo universitetas. Estijai paskelbus nepriklausomybę 1919 m. atkurtas Tartu universitetas.

Tartu universiteto pastatą projektavo Johanas Vilhelmas Krauzė. Jis pastatytas 18041809 m.

Žymesni dėstytojai

Žymesni studentai

Žymesni studentai iš Lietuvos

Ryšiai su Lietuva

Universitetas palaiko ryšius ir aktyviai bendradarbiauja su VDU Regionistikos katedra Baltijos regiono studijų srityje.

Nuorodos