Rasų kapinės: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
143 pridėti baitai ,  prieš 1 metus
([[]])
Rasų kapinės įsteigtos 1801 metais. Kapinės pašventintos 1801 m. gegužės 6 d. Tų pačių metų gegužės 8 d. jose palaidotas Vilniaus miesto burmistras Jonas Miuleris. Oficialiai kapinės įteisintos Vilniaus miesto magistrato 1801 m. liepos 20 d. aktu. Kapinėms paskirtas 3,51 ha plotas. Kapines nuo jų įsteigimo prižiūrėjo Misionierių vienuolynas. Šį vienuolyną uždarius, 1844 m. Rasų kapinės buvo perduotos [[Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia|Šv. Jonų bažnyčiai]].<ref name="V.Girininkienė, A.Paulauskas">V.Girininkienė, A.Paulauskas. Rasos. Vilnius: Mintis, 1988. ISBN 5-417-0-092-2.</ref><ref name="J.Bielinis ir kt.">J.Bielinis ir kt. Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988.</ref>
 
Iš pradžių kapines juosė medinė tvora, tačiau [[Napoleonas|Napoleono Bonaparto]] žygio metu ji buvo sudeginta. Naują, mūrinę tvorą Rasų kapinėse 1820 m. pastatė misionieriai. Šia tvora aptvėrė visą teritoriją. Ši tvora išlikusi iki šių dienų.<ref name=" Adomas Honoris Kirkoras">Adomas Honoris Kirkoras. Pasivaikščiojimai po Vilnių ir jo apylinkes. Iš lenkų kalbos vertė Kazys Uscila. Vilnius: Mintis, 2012. ISBN 978-5-417-01035-4. </ref>
 
XIX a. pradžioje Rasų kapinėse sumūryti du triaukščiai kolumbariumai (iki šių dienų neišlikę). Kiekvienoje kolumbariumų eilėje buvo po 20 - 22 nišas. Į jų nišas dėdavo karstus, juos užmūrydavo rožinio marmuro arba lakuotomos geležies plokštėmis, kuriose įrašydavo mirusiųjų vardus, pavardes, kitus duomenis. 1841 m. tarp abiejų kolumbariumų kunigo Juozapo Bagdonavičiaus rūpesčiu pastatyta neogotikinė raudonų plytų koplyčia, kurią suprojektavo architektas Tomas Tišeckis. Koplyčia iškilmingai pašventinta 1850 metais prelato kunigo Fjalkovskio. Vilniaus universiteto profesorius Jonas Vaškevičius koplyčiai perdavė Viešpaties Kristaus nuėmimo nuo kryžiaus paveikslą, įrengė vargonus. Šalia koplyčios jis pastatė medinę varpinę. 1888 m. vietoj medinės varpinės pastatyta neogotikinė mūrinė. Po koplyčia buvo įrengtos katakombos, kur buvo laidojami žmonės.<ref name="V.Girininkienė, A.Paulauskas"/><ref name="Adomas Honoris Kirkoras"/>
==Lenkų karių memorialas==
 
SenojojePriešais kapiniųpagrindinį dalyjesenųjų priešais pagrindinįkapinių įėjimą, kairėje pusėje, išsidėstęaptvertoje žuvusiųakmenų tvora, palaidoti 239 lenkų kariai, daugiausia žuvę kovose dėl Vilniaus su Raudonąja armija 1919-1920 m., užimantbalandžio-gegužės Vilnių,mėn. lenkųir kovose dėl Vilniaus su vokiečių okupantais 1944 m. kariųliepos antkapiaimėn. Šio memorialo centre 1936 m. buvo palaidota maršalo [[Juzefas Pilsudskis|Juzefo Pilsudskio]] širdis ir jo motinos Marijos Pilsudskos (1884 m.) palaikai, atvežti iš SuginčiausSuginčių. Rasų kapinėse yra palaidoti ir kiti Pilsudskių šeimos nariai: pirmoji Juzefo Pilsudskio žmona [[Maria Piłsudska|Marija Pilsudska]] (1921 m.), brolis lenkų politikas [[Adam Piłsudski|Adomas Pilsudskis]] (1935 m.).<ref name="V.Girininkienė, A.Paulauskas"/><ref name=" Morta Baužienė"/>
 
== Literatų kalnelis ==
Anoniminis naudotojas

Naršymo meniu