Dmanisis: Skirtumas tarp puslapio versijų
S panaikinta Kategorija:Gruzijos istorija; įtraukta Kategorija:Gruzijos archeologija naudojant HotCat |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 12: | Eilutė 12: | ||
|įkurtas = |
|įkurtas = |
||
|vadovotitulas = |vadovas = |
|vadovotitulas = |vadovas = |
||
|gyventojumetai = |
|gyventojumetai = 2014<ref>[http://pop-stat.mashke.org/georgia-cities.htm Cites & towns of Georgia]</ref> |gyventoju = 2661 |
||
|plotas = |
|plotas = |
||
|altitudė = |
|altitudė = |
||
Eilutė 31: | Eilutė 31: | ||
[[1936]]–[[1960]] m. tirti miesto griuvėsiai: atkasti miesto vartai, gatvių grindinio, pirčių, puodžių ir kt. dirbtuvių, vyno rūsių, [[mečetė]]s su minaretu ir [[medresė]]s liekanų. Rasta daug keramikos, IX a. – XII a. vietos monetų, ginklų, darbo įrankių, XII a. – XIII a. papuošalų lobis. Po [[viduramžiai|viduramžių]] rūsiais [[1983]] m. aptikta senovės gyvenvietė, kurioje buvo gausu gyvūnų kaulų, tarp jų – raganosio ''Dicerorhinus etruscus etruscus'' dantis (identifikavo A. Vekua), akmeninių skelčių. |
[[1936]]–[[1960]] m. tirti miesto griuvėsiai: atkasti miesto vartai, gatvių grindinio, pirčių, puodžių ir kt. dirbtuvių, vyno rūsių, [[mečetė]]s su minaretu ir [[medresė]]s liekanų. Rasta daug keramikos, IX a. – XII a. vietos monetų, ginklų, darbo įrankių, XII a. – XIII a. papuošalų lobis. Po [[viduramžiai|viduramžių]] rūsiais [[1983]] m. aptikta senovės gyvenvietė, kurioje buvo gausu gyvūnų kaulų, tarp jų – raganosio ''Dicerorhinus etruscus etruscus'' dantis (identifikavo A. Vekua), akmeninių skelčių. |
||
[[1999]] m. rastas [[Homo erectus]] apatinis žandikaulis su išlikusiais visais dantimis. [[2001]] m. rasta ir viršutinė kaukolės dalis, vadinama [[Homo georgicus]]. Iki [[2007]] m. rastos keturių pirmykščių žmonių liekanos. Radiniai datuojami 1,7-1,8 mln. metų. Tai ankstyviausia Homo erectus |
[[1999]] m. rastas ''[[Homo erectus]]'' apatinis žandikaulis su išlikusiais visais dantimis. [[2001]] m. rasta ir viršutinė kaukolės dalis, vadinama ''[[Homo georgicus]]''. Iki [[2007]] m. rastos keturių pirmykščių žmonių liekanos. Radiniai datuojami 1,7-1,8 mln. metų. Tai ankstyviausia ''Homo erectus'' radavietė [[Azija|Azijoje]].<ref>{{VLE|V|31||Dmanisis}}</ref> |
||
<gallery> |
<gallery> |
12:05, 6 liepos 2020 versija
Dmanisis დმანისი | |
---|---|
Miesto reginys | |
Laiko juosta: (UTC+4) | |
Valstybė | Gruzija |
Regionas | Kvemo Kartlis |
Rajonas | Dmanisio rajonas |
Gyventojų | 2 661 |
Kirčiavimas | Dmanìsis |
Dmanisis – miestas bei senovės gyvenvietės ir senojo miesto vieta Gruzijoje, 93 km į pietvakarius nuo Tbilisio, Mašaveros ir Pinezauri santakoje.
Istorija
Nuo IX a. miestą valdė arabai, vėliau turkai seldžiukai, juos 1123 m. išvijo Dovydas IV Statytojas. XII a. – XIII a. miestas klestėjo, buvo svarbus prekybos centras. Per jį ėjo karavanų keliai į Bizantiją, Armėniją, Persiją. XIV a. Timūro sugriautas ėmė nykti, XVI a. virto gyvenviete, XVIII a. viduryje apleistas.
Išliko miesto gynybinių sienų, VI a. – VII a. bazilikos, varpinės, įvairių pastatų griuvėsiai.
1936–1960 m. tirti miesto griuvėsiai: atkasti miesto vartai, gatvių grindinio, pirčių, puodžių ir kt. dirbtuvių, vyno rūsių, mečetės su minaretu ir medresės liekanų. Rasta daug keramikos, IX a. – XII a. vietos monetų, ginklų, darbo įrankių, XII a. – XIII a. papuošalų lobis. Po viduramžių rūsiais 1983 m. aptikta senovės gyvenvietė, kurioje buvo gausu gyvūnų kaulų, tarp jų – raganosio Dicerorhinus etruscus etruscus dantis (identifikavo A. Vekua), akmeninių skelčių.
1999 m. rastas Homo erectus apatinis žandikaulis su išlikusiais visais dantimis. 2001 m. rasta ir viršutinė kaukolės dalis, vadinama Homo georgicus. Iki 2007 m. rastos keturių pirmykščių žmonių liekanos. Radiniai datuojami 1,7-1,8 mln. metų. Tai ankstyviausia Homo erectus radavietė Azijoje.[2]
-
Bazilika ir tvirtovės liekanos
-
Archeologiniai tyrimai Dmanisyje 2007 m.
-
Dmanisio kaukolės D2282 rekonstrukcija
-
Dmanisio skliutai
Šaltiniai
- ↑ Cites & towns of Georgia
- ↑ Dmanisis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 31 psl.